Rugpjūčio 23 dieną, šalia daugybės renginių, skirtų paminėti Baltijos kelio 20-mečiui, vyks ir dar vienas kuklus renginys: Piliečių santalka ir M.K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas jau trečią kartą pakvies visus savo valstybei neabejingus piliečius pagerbti Vytauto Pociūno atminimą.

Jau praėjo treji metai nuo mįslingos Lietuvos karininko žūties Breste, Baltarusijoje. Prisiminkime, kad tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas po pirmojo susitikimo, išsyk po žūties, su generaliniu prokuroru sakė:

„Tai labai svarbi rezonansinė byla, ir aš domiuosi, kaip dirba mūsų prokurorai ir kitos tarnybos, nes tai yra mūsų valstybės prestižo reikalas – išsiaiškinti šitą bylą iki galo ir turėti visiškai aiškius atsakymus, nuo kurių priklauso labai daug.“

Prisiminti ir priminti šiuos žodžius verta, nes jie reiškia, kad valstybės prestižas smarkiai nukenčia. Juk per trejus metus nuveikta tikrai mažai. Tokia padėtis yra gėdinga, ir šios gėdos šešėlis ypač temdo Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą. Prokurorų išvados du sykius skelbė, kad karininko žūtis – nelaimingas atsitikimas. Tačiau abu kartus teismo tokios išvados nepatenkino, ir jis reikalavo atnaujinti ikiteisminį tyrimą.

Kas šioje situacijoje kenkia valstybės prestižui? Kyla rimtų abejonių dėl mūsų teisėsaugos nepriklausomybės. Kodėl prokurorai užsispyrę laikosi nelaimingo atsitikimo versijos? Kodėl netiriamos pačios netikėčiausios versijos kaip antai: ar buvo suinteresuotųjų V. Pociūno mirtimi? Gal V. Pociūno mirties troško kas nors Baltarusijoje ar Rusijoje? Gal jis buvo aptikęs stambaus masto nusikalstamos veiklos pėdsakų ir todėl buvo pašalintas? Gal jo „nuėmimas“ Lietuvos slaptųjų tarnybų darbas, nes jis žinojo, tai, kas geriau būtų gaubiama tylos šydu?

Jei šie nepatogūs klausimai prokurorų nekeliami, tai kyla įtarimų, jog yra suinteresuotumas, kad ir nebūtų klausiama. Tokiu atveju galime kalbėti apie politikų įtaką prokurorų sprendimams. Juk tuoj po šio įvykio profesorius Vytautas Landsbergis pareiškė: „Pirma mintis apie tokį įvykį yra ta, kad nelaimingo atsitikimo versija – visiškai neįtikina. O alternatyva tik viena – nužudymas ir, be abejo, nužudymas politinis.“ Tačiau praėję treji metai įrodė, kad būtent politinio nužudymo versijos buvo kratomasi visomis išgalėmis. Taip pat galima teigti, kad net nutraukus bylą Generalinė prokuratūra liks susitepusi ir neišsklaidys dviprasmybės dėl savo ryšių su politikais, jei nesiims tirti politinio nužudymo versijos.

Ne tik V. Landsbergis netiki nelaimingo atsitikimo versija. Ja netiki ir Lietuvos piliečiai. Praėjus metams po šio įvykio, savaitraščio „Veidas” užsakyta apklausa parodė, jog oficialia versija netiki net 62 proc. Lietuvos didžiųjų miestų gyventojų. Kaip ir 47,6 proc. jų buvo įsitikinę, kad nužudymo versija būtų atskleidusi kaltininkus Lietuvos struktūrose.

Mažai tikėtina, kad šie skaičiai labai kistų ir dabar, tačiau laikas daro savo. Krizės sąlygomis šalies piliečiai vis mažiau domisi šia byla. Užmarščiai pasitarnauja ir prokuratūros darbo tempai. Daugeliui piliečiui taip ir lieka neaišku, kas ir kodėl. Kad ir kaip gražiai bei dvasingai atrodytų atminimo koncertai, tačiau padūsavimai neatneša jokios naudos, ir pradeda kilti pavojus, jog „lietuviškai“ liekama rypavimų lygmenyje. Pavyzdžiui, visuomeninės organizacijos galėtų išleisti leidinį, kuriame būtų sukaupta visa prieinama medžiaga apie šį įvykį. Beje, stebina ir žurnalistų cecho pozicija šios bylos atžvilgiu. JAV analogiškoje situacijoje jau seniai būtų išėjusi knyga, kurioje būtų išnarpliotos visos galimos versijos, atliktas nuodugnus savarankiškas tyrimas. Deja, Lietuvoje – tyla.

V. Pociūno mirtis išjudino tam tikrus procesus visuomenės ir politiniame gyvenime. Tiesa, prireikė net trejų metų, kol VSD viršūnėlė, ujusi, šmeižusi ir niekinusi V. Pociūną ir jo atminimą, neteko galios. Vadinasi, jis savo darbą atlieka ir po mirties. Tačiau, ar nėra taip, kad vieno ar kito veikėjo pasitraukimas yra tik kaina už tolesnę ramybę? Todėl būtina atskleisti visą tiesą apie skrydį pro „Inturisto“ viešbučio langą.

Susiję įrašai:

• VYTAUTO POCIŪNO ŽŪTIS: KLAUSIMAI, KURIŲ NETURĖTŲ BŪTI
• AR SUŽINOSIME TIESĄ V. POCIŪNO ISTORIJOJE?
• PENKIŲ DEŠIMTMEČIŲ TERMINAS TIESAI
• PREZIDENTĖ TIKĖJOSI TIK TIEK. GAILA
• ŽALA, KURIOS NEGALIMA BUS PAŠALINTI