Šiam tinklaraščiui Irena Tumavičūtė pateikė atgarsius Vokietijos spaudoje apie galimus CŽV kalėjimus Lietuvoje.

Kadangi gandas apie galimą slaptą CŽV kalėjimą tikrai meta šešėlį ant Lietuvos, vokiečių laikraščiai apie šį baubą būtinai turi parašyti. Remdamasis internete skelbiamomis publikacijomis, anksčiausiai apie tai pranešė daugeliui lietuvių žinomas žurnalas „Spiegel“ (rugpjūčio 20 d.) – korespondentės Brittos Sandberg straipsnyje „Manoma, kad Lietuvoje veikė CŽV kalėjimas“.

Iš karto verčia suklusti kalėjimą reiškiantis vokiškas žodis „Foltergefängnis“, kurį galima versti „kalėjimas, kuriame naudojami kankinimo metodai“.

Autorė remiasi „ABC“ naujienų pranešimais, pradeda nuo Amerikoje vykstančių diskusijų apie „Bušo eroje“ naudotus kankinimo metodus CŽV kalėjimuose. Tik ne visada lengva suprasti, kur jos nuomonė, kur „ABC“. Bet vis dėlto įdomus argumentas, dėl ko iki 2005 metų CŽV turėjo Lietuvoje slaptą kalėjimą: ši Baltijos valstybė tikriausia tikėjosi „atsakomosios paslaugos“ – geresnių santykių su JAV.

Prieš pagrindinį publikacijos tekstą puikuojasi ši nuotrauka, po kuria parašyta: Buvęs JAV prezidentas Bušas, jo kolega lietuvis Valdas Adamkus (2002 m. Vilniuje): „Jie džiaugėsi, kad dabar buvome pašnekovai”.

Toliau minimi mums jau žinomi faktai, bet verta susipažinti su vokietės dėstymo stiliumi. Dažnai vartodama „pasak“, „anot“, „esą“, autorė tarsi atsiriboja nuo „ABC“, bet niekur nesuabejoja šios agentūros teiginiais. Minėtame kalėjime buvo laikomi aštuoni itin svarbūs „aukštesnio rango“ kaliniai, kuriuos tardant buvo naudojami „specialūs tardymo būdai“, pavyzdžiui, panardinimas į vandenį („Waterboarding“). Tas kalėjimas Lietuvoje buvęs uždarytas 2005 m. pabaigoje, kai Amerikos žiniasklaida prabilo apie slaptus CŽV kalėjimus Europoje.

Autorė pažymi, jog CŽV atstovas spaudai atsisakė komentuoti šiuos, anot jos, demaskavimus. Jo nuomone, skleidžiant tokius kaltinimus, milijonams žmonių galėtų kilti tiesioginė grėsmė. Cituojamas anoniminis buvęs CŽV agentas, teigęs, jog Lietuvos vyriausybė pritarusi slapto kalėjimo veikimui, vėliau nereikalavusi jokios kompensacijos: „To ir nereikėjo, jie džiaugėsi, kad dabar buvome pašnekovai“.

Korespondentė pabrėžia, jog Lietuvos ambasada Vašingtone paneigė slapto kalėjimo buvimą šioje „buvusioje sovietų respublikoje“ (specialiai parašiau kabutėse – praėjus beveik dviem dešimtmečiams po nepriklasomybės paskelbimo, kitokio Lietuvos sinonimo žurnalistė nesugalvojo. – I.T.). Bet pasak „ABC“, skrydžiai tarp įvairių slaptųjų kalėjimų, tarp jų ir Lietuvoje, buvo užfiksuoti.

Žmogaus teisių organizacijos „One World research“ atstovas Johnas Swiftonas korespondentei pasakė, jog 2004 ir 2005 m. Vilniuje ne kartą leidosi firmos „Richmor Aviation“ lėktuvai, kurie dažnai vykdydavo skrydžius CŽV užsakymu. Esą yra pagrindo įtarti, jog jie skraidindavę ir kalinius. Kategoriškai Swiftonas to neteigė, bet pasakė: „Tai nėra įrodymas, bet vis dėlto rimtas netiesioginis įkaltis“.

Dar B. Sandberg buvo pasakyta, kad Vilniuje leidosi krovininis lėktuvas N8213G, priklausantis firmai, su kuria bendradarbiauja CŽV. Kyla klausimas, ar taip ten buvo gabenami maisto produktai ir kitoks aprūpinimas? Nors kartais viskas būdavo pristatoma per Lenkiją. Šalies šiaurės rytuose esančiame nedideliame Šymanio oro uoste reguliaria leisdavosi „Gulfstream N379P“, kuris žinomas pavadinimu „kankinimų taksi“. Netoli Šymanio buvo slaptas amerikiečių kalėjimas, kuriame, be kitų, tikriausiai kalėjo „Rugsėjo 11-osios smūgių architektas“ – taip tas vyras pats pasivadino. Esą, vien 2003 m. kovo mėn. jis 183 kartus buvo nardintas po vandeniu – po aštuonis kartus per dieną, „ir tai Europos centre“, – stebisi autorė. Amerikiečiams talkinę net 20 Lenkijos saugumo agentų. Vienas Varšuvos prokuroras jau antri metai ieško įkalčių dėl buvusios vyrausybės piktnaudžiavimo tarnybinėmis pareigomis.

Rimtu tonu žurnalistė be jokio komentaro pateikia Chalido Šeicho Mohammedo argumentus, neva liudijančius, jog jis kalėjo Lenkijoje: Tarptautinio raudonojo kryžiaus komisijai 2006 m. jis teigė, jog kalėjo Lenkijoje, nes sykį jam atnešė butelį vandens, ant to butelio buvo likusi dalis etiketės, joje matėsi elektroninio pašto adreso paskutinės raidės – pl, be to, šildymo sistema buvo „tokia senamadiška, kokios ir galima tikėtis buvusioje komunistinėje sistemoje“, – kalbėjo Mohammedas.

Straipsnis baigiamas tokiais žodžiais: „Jeigu šie Lietuvai išsakomi priekaištai pasitvirtintų, būtų pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Lietuva, kaip Lenkija ir Rumunija, yra pasirašiusi JT Konvenciją prieš kankinimus”.

Įdomu tai, jog šis netrumpas tekstas vėliau buvo paskelbtas ir vokiečių kalba tebesipuikuoja tikrai ne įdomiausias Lietuvos naujienas, neretai net mūsų nedraugų po pasaulį paskleistus stereotipus skelbiančiame iš pirmo žvilgsnio neutraliame Frankfurto lietuvių bendruomenės tinklalapyje adresu. Tik šiame straipsnyje nėra minėtosios įspūdingos Amerikos ir Lietuvos prezidentų nuotraukos. Nėra ir Lietuvos spaudos komentarų, susijusių su gandais apie CŽV kalėjimą Lietuvoje.

Susiję įrašai:

• VOKIETIJOS SPAUDA APIE CŽV KALĖJIMĄ LIETUVOJE (II)
• PRIVALOME ŽINOTI TIESĄ, NORS IR KIEK TAI KAINUOTŲ
• SEKIMO SKANDALAS JAV IR MŪSŲ PRIVATUMAS
• SUDRUMSTA VOKIETIJOS MIGRANTŲ GIRAITĖS RAMYBĖ
• LIETUVA VIS DĖL TO BENDRADARBIAUJA SU RUSIJOS SLAPTOSIOMIS TARNYBOMIS (DOKUMENTAI)