Nors oficiali rinkimų agitacijos pradžia – rugsėjo 12 diena, niekam ne paslaptis, kad ji prasidėjo anksčiau. Tad rinkimų kovos esmines kryptis ir tendencijas galime įžvelgti jau dabar. Kokias intrigas, be tradicinių pažadų, ji mums žada? Ko galime laukti iš rinkimų vajaus mėnesio?

Ko gero, pagrindinis klausimas, ar po aštuonerių metų buvimo opozicijoje dešinieji perims valdžios vadžias į savo rankas. Prielaidų tam yra pakankamai, o pati svarbiausia – valdančiųjų socialdemokratų ir jų satelitų nesėkmingas valdymas, ypač Gedimino Kirkilo premjerystės laikotarpiu atvedęs šalį prie ekonominio nuosmukio. Jo nesėkmė taip bado akis, kad net socialdemokratų bendražygiai vengia draugystės su jais.
Staiga opozicijos krėslas tapo mielas ne vienai partijai. Štai socialliberalai kaip tikri opozicionieriai sako, kad priverčia “valdžią dirbti”, tik tai atrodo tarsi dar neatrastos formos šizofrenija, kai tie, kurie yra valdžioje, prievartauja ten dirbančius… Na, o Pilietinės demokratijos partijos vadas Algimantas Matulevičius kalba kaip tikras opozicijos lyderis, nors „pilietininkai“ tam ir gimė, kad atskilęs Darbo partijos sparnas išliktų valdžioje. Aštria retorika pasižymi ir kitos valdančios partijos lyderis Artūras Zuokas, nors sutikime – dviejų ministrų kėdės reiškia neblogą santykį su socialdemokratais.

Opozicinė, pasirodo, yra ir Darbo partija, nes jos odiozinis vadas Viktoras Uspaskichas vis reikalauja valdžios savo grandioziniams pažadams įgyvendinti, tik kažkodėl pamiršta, kad tam jo partija turėjo dvejus metus, kai priklausė koalicinei Vyriausybei, o pats “kniazius” sėdėjo ant įtakingos ūkio ministro kėdės.
Taigi jei net valdžios partijos trokšta būti opozicinės, tai reiškia, jog opozicinės partijos turi neblogas rinkimų pozicijas. Tačiau kažin, ar vien buvimas opozicijoje pats savaime yra vertybė. Opozicija taip pat šlubčioja, ir ji turės įrodyti, kad moka vaikščioti tiesiai. Štai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) vis teks aiškintis, kodėl parėmė G.Kirkilo Vyriausybę, kuo toks patrauklus pasirodė Atominės jėgainės įstatymas, kad taip juo susižavėjo, jog susizgribo tik balsuojant dėl pataisų, kuo neįtiko iš VSD pašalinti kontržvalgybininkai, kad jiems neatsirado vietos TS-LKD rinkimų sąraše.

Dar įdomiau atrodo kita opozicinė partija – “Tvarka ir teisingumas”. Ji niekaip neįstengia atsiskirti nuo savo liūdnai pagarsėjusio vado Rolando Pakso, kurio pažadas: “Aš būsiu prezidentas!” primena užsikirtusią plokštelę. Maža to, “tvarkiečių” rinkimų sąrašo viršūnėje, net šeštojoje vietoje, puikuojasi kyšininkavimu įtariamo Evaldo Lementausko pavardė. Tai reiškia, kad paprasčiausiai siekiama, jog šis politikas įgytų teisinę neliečiamybę.

Kita šių rinkimų intriga: ar mūsų piliečiai ir šįsyk užlips ant populizmo grėblio? Greta “įsitradicinusių” populistų socialliberalų ar bandančių vaizduoti solidžias partijas “darbiečių” ir “tvarkiečių” šiemet prie starto linijos stos ir naujadarai – Tautos prisikėlimo partija bei “Frontas”. Rinkėjų nuomonė parodys, ar lietuviai vėl pasitikės populistais, ar šis triukas piliečiams jau ganėtinai pabodęs.

Šiame kontekste bus įdomu, kaip rinkėjai įvertins ir nenormalų vadinamųjų žvaigždžių plūstelėjimą į politinę kovą. Negi nuolatinis šmėkščiojimas televizorių ekranuose ir blizgančių žurnalų viršeliuose yra pagrindinis kriterijus norint užkariauti rinkėjų simpatijas? Taip pat pamatysime, ar teisėsaugos įtariami politikai (V.Uspaskichas, E.Lementauskas, V.Muntianas), nusprendę siekti parlamentarų mandato, yra patrauklūs Lietuvos žmonėms. Juk būta A.Vildžiūno ir V.Martišausko pavyzdžių, kai šie atsisakė dalyvauti rinkimuose, nes buvo atsidūrę teisėsaugos akiratyje. Pasirodo, politikoje geri pavyzdžiai neužkrečia, tad belieka laukti “liaudies teismo”…

Taip pat ši rinkimų kampanija vyks naujomis sąlygomis, nes atsirado agitacijos apribojimų. Tai vers partijas ieškoti kitų būdų, kaip prisistatyti rinkėjams. Tokia galimybe tampa internetas, vieši debatai ne tik televizijoje. Ir čia akivaizdžiai jau dabar pirmauja TS-LKD. Jų kandidatai rašo internetinius dienoraščius, dalyvauja diskusijose kibernetinėje erdvėje, ten reklamuojasi. Tai gera proga pasiekti IT kartos rinkėjus, ir TS-LKD tuo sumaniai naudojasi.

Vis dėlto norisi tikėtis, jog agitacijos apribojimai privers gręžtis ir į idėjas, kad kovos – ne tik įvaizdis ar šūkiai, bet ir naujos mintys, sveikos ambicijos.

Tai neredaguota mano straipsnio “Lietuvos žinioms” versija. Joje “užkabinau” ir “pilietininkus”. Tai dingo redaguotoje versijoje. Štai ji “Bernardinuose” ir “Delfyje”.

Susiję įrašai:

• KAIP OŽIUKAS BALSUS SKAIČIAVO
• OPOZICIJOS TRIUKŠMAS LYG MUSĖS ZYZIMAS
• INERTIŠKI IR ĮTEMPTI METAI?
• AR PATVARI VALDANČIOJI KOALICIJA?
• PREZIDENTĖ LAIKO „AUKSINĘ AKCIJĄ“