Gripui grėsmingai rodant dantis ir daugėjant jo atvejų, peršalimo ir kvėpavimo takų susirgimų, vis dažniau žvalgomės ir užsukame į vaistines. Nors ir skambai keistai, bet atrodytų toks gana proziškas dalykas kaip vaistų pasirinkimas, netikėtai giliai tikintiems žmonėms tampa rimta problema.

Jos esmė – žmogus nusideda, atveria kelią į savo gyvenimą piktąjai dvasiai ir dalyvauja okultinėse praktikose vartodamas… homeopatinius preparatus. Tokie ir panašūs teiginiai sklinda iš Nacionalinės egzorcistų asociacijos (NEA) narių, jos šalininkų ir simpatikų. Teisybės dėlei vertėtų pastebėti, kad šią mintį į Lietuvą prieš dešimtmetį užvežė kunigas Rufus Pereira, kurio mokymai neretai pasižymi charizminiu ir bibliniu fundamentalizmu. Po jo tarnavimų ne vienas žmogus manė, kad jo vidinių problemų ir bėdų šaltinis – homeopatinių vaistų naudojimas. Taip pat šioms nuostatoms vešėti padėjo ir Lenkijos egzorcistų, įžvelgusių homeopatijos ryšį su stabmeldystės nuodėme ir spiritizmu, vieno nacionalinio suvažiavimo metu priimtas sprendimas nerekomenduoti vartoti homeopatinių preparatų.

Apie homeopatijos veiksmingumą galima diskutuoti iki begalybės. Teko sutikti ne vieną mediką, kuris homeopatinius vaistus laikė lengvatikyste ir paprastu placebu, kaip ir ne vieną puikų gydytoją, kuris praktikavo homeopatinį gydymą. Atrodytų tai turėtų likti biologijos, chemijos, medicinos, farmacijos mokslų žinioje, šių sričių specialistai turėtų spręsti, kas turi gydantį poveikį, kas – ne. Pagaliau homeopatinius preparatus Europos Sąjungos valstybėse galima įsigyti laisvai vaistinėse, reiškia jie yra praėję tam tikrą testavimą.

Todėl keistokai atrodo bandymas šį klausimą perkelti į tikėjimo ir teologijos sferą. Kažkokių preparatų vartojimas nėra tikėjimo objektas, kaip ir nesuprantama kokiu būdu vaisto nuo gerklės uždegimo čiulpimas staiga tampa moraliai blogu veiksmu? Tad kas lėmė, kad homeopatija pateko į šių diskusijų orbitą?

Pagrindinis dalykas – homeopatijos principų pritaikymas „Naujojo amžiaus“ (New Age) judėjimo praktikoje.įvairiausio plauko magai, žiniuoniai ir šarlatanai, nebaigę medicinos studijų, paviršutiniškai susipažinę su pačia homeopatija pradėjo plačiai taikyti „gydymą“ homeopatiniais vaistais. Taip atsirado „gydymas“ pagal Zodiako ženklus, užkalbėjimai plakant vaistus, jų gaminimas išgaunant sudedamąsias dalis per spiritizmo seansus ir pan. Beje, todėl homeopatijos pradininkai griežtai akcentuodavo gydytojo moralinį veidą, nes kaip parodė ateitis homeopatija tapo manipuliacijų objektu.

Būtent tokius reiškinius ir pasmerkė Popiežiškosios kultūros ir tarpreliginio dialogo tarybos dokumente “Jėzus kristus – gyvojo vandens nešėjas. „Naujojo amžiaus“ (New age) krikščioniškasis apmąstymas”. Jame be kita ko, sakoma:

„Naujasis amžius” garsėja plačiu praktikų spektru, kaip antai akupunktūra, biofeedback, chiropraktika, kineziologija, homeopatija, iridologija, masažas ir įvairios bodywork technikos (orgonomija, Feldenkraiso metodas, refleksiologija, rolfing, poliarumo masažas, terapeutinis lytėjimas ir t. t.), meditacija ir vizualizacija, mitybinės terapijos, psichinis gydymas, įvairios vaistažolinės medicinos atmainos, gydymas kristalais, metalais, muzika ar spalvomis, reinkarnacinės terapijos ir galiausia dvylikos etapų programos ir savipagalbos grupės.“

Kaip matome šiame sąraše yra puikių praktikų, kas nereiškia, kad jos yra savaime blogos. Negi, anoniminių alkoholikų ir savipagalbos grupės, meno terapija, masažai  yra ezoterinės praktikos?! Žinoma, – ne. Tas pats pasakytina ir apie homeopatiją. Kaip pažymi arkivyskupas Henrykas Hoseris:

„Matyt, egzorcistai susiduria su homeopatija magijos kontekste ir satanistinėse praktikose. Svarbus naudojimo kontekstas, ir tai nesusiję išimtinai su homeopatiniais produktais. Žinoma, kad vadinamųjų satanistinių mišių metu naudojamos net konsekruotos ostijos! Afrikiečių magijose, vudu, naudojami gyvūnai. Ruandoje burtininkai buria iš vos išsiritusių viščiukų žarnų. Juk negalima tvirtinti, kad tie gyvūnai nešvarūs ar įtartini.”

Ko gero, šis konteksto iš akiračio apleidimas ir tapo NEA absoliutizmo priežastimi.

Tuo labiau, kad Katalikų Bažnyčios magisteriumas niekada nėra pasisakęs šiuo klausimu. Maža to, popiežiai Paulius VI ir Jonas Paulius II buvo vieno žymiausių pasaulio homeopatų Antonio Negro pacientai. Jis buvo apdovanotas ir Grigaliaus Didžiojo ordinu. Jam mirus popiežių Joną Paulių II gydė jo sūnus taip pat homeopatas Francesco Negro. Homeopatiją itin vertino palaimintoji Motina Teresė, kuri 1950 m. Kalkutoje atidarė homeopatinę vaistinę vargšams, o Keraloje (Indija) stovi jos vardo homeopatinė klinika. Kam apsiverstų liežuvis šiuos garbingus žmones laikyti ezoterikos bendrininkais?

Šiose diskusijose neturėtume pamiršti, kad vietoje to, jog būtų kalami pleištai į žmonių sąžines, užsiimama dvasine pėdsekyste, atsižvelgtume į biblinius principus, kuriuos neretai esame linkę ignoruoti. Apaštalas Paulius kolosiečiams primena:

„Jei su Kristumi esate mirę pasaulio pradmenims, tai kam gi, tarsi tebegyvendami pasaulyje, leidžiatės apkraunami nuostatais: ″Neliesk! Neragauk! Neimk!”? Visa tai vartojama dingsta, ir tai tėra žmonių priesakai bei pamokymai. Tie nuostatai, beje, atrodo išmintingi dėl prasimanyto pamaldumo, nusižeminimo ir kūno varginimo, tačiau yra beverčiai ir tarnauja kūnui patenkinti.“ (2, 20-23)

Paulius kviečia viską ištirti, kas gera palaikyti, nes viskas yra pašventinama „Dievo žodžiu ir malda” (1 Tes 5, 21; 1Tim 4,3-5)

Gal, jei dažniau prisimintume šį sveiką požiūrį, paprasčiau išmoktume gyventi?

Susiję įrašai:

• KADA PASNINKAUTI?
• JONAS PAULIUS II – ŽMOGUS, IŠMOKĘS TAUTAS NEBIJOTI
• JONO PAULIAUS II DIRŽAS
• AR POPIEŽIUS SIMPATIZUOJA TRADICIONALISTAMS?
• KAIP ATSIRADO KATALIKAI IR STAČIATIKIAI