Vos tik pasaulis sužinojo apie Turino drobulę, jos paslaptis nesiliauja jaudinusi žmonių protus ir jausmus. Karštos diskusijos apie drobulės autentiškumą įtraukia platų įvairių specialistų (teologų, istorikų, archeologų, inžinierių, matematikų ir kt.) ratą. Praktiškai nebūna metų, kai koks nors mokslininkas ar mokslinė laboratorija nepateikia naujų argumentų drobulės šalininkų ar priešininkų naudai. Turino drobule yra vadinamas 4 m 37 cm ilgio ir 1 m 11 cm pločio lininis audinys, kuris virš 400 metų yra saugomas Turino katedroje. Drobulėje matomas dvigubas nuogo žmogaus kūno atspaudas tiek iš priekio, tiek iš nugaros. Atspaudai išdėstyti galva prie galvos – atrodo, jog kūnas buvo paguldytas aukštielninkas ant apatinės audeklo dalies, o vėliau užklotas kita drobulės dalimi. Kūno atvaizde ryškiau matyti įvairios žaizdos bei sužeidimai ant kairiosios rankos riešo, kojų ir dešiniajame šone. Drobulėje kūno atvaizdo kontūrai yra išsilieję ir neryškus, plika akimi jį galima įžvelgti tik iš keleto metrų atstumo, tačiau yra matomas veidas, barzda, plaukai, lūpos, pirštai. Remiantis atliktais audeklo moksliniais tyrimais, įmanoma tiksliau pažinti drobulėje matomo žmogaus žaizdų tikrąją kilmę. Ant abiejų drobulės žmogaus atspaudų pastebima daugybė sumušimo žaizdų ir įdrėskimų, taip pat ant galvos erškėčių vainiko paliktos žymės. Kentėjusio žmogaus veidas buvo labai sužalotas, nes abu antakiai ištinę, nosies kremzlė sulaužyta. Be to, aptikta labai daug plakimo rimbais pėdsakų ant nugaros, krūtinės, kojų, matyti net metalinių rutuliukų, kuriuos romėnai pritaisydavo prie rimbo galo, žymės. Tačiau pagrindinė drobulės žmogaus mirties priežastis yra uždusimas. Nenatūraliai padėta galva, rankų bei liemens pozos leidžia daryti prielaidą, kad kai kūnas buvo suvyniotas į lininį audeklą, jis buvo jau sustingęs. Bet ant drobulės nėra jokių mirusio kūno irimo pėdsakų. Vadinasi, kūnas prabuvo suvyniotas į drobulę tiek laiko, kiek reikėjo, kad susiformuotų įsispaudęs atvaizdas. Kūnas buvo išvyniotas iš audeklo taip, kad nesusigadintų kraujo pėdsakai. Daug krikščionių pasaulyje tiki, kad į šį audeklą po mirties buvo suvyniotas Jėzus Kristus, ir, kad jame matomi atspaudai priklausė būtent jam.
Susiję įrašai:
- TURINO AUDEKLO MĮSLĖ (4). BAŽNYČIA NESKUBA
- TURINO AUDEKLO MĮSLĖ (2). KRYŽEIVIO RELIKVIJA
- TURINO AUDEKLO MĮSLĖ (3). MOKSLO BALSAS
- VELYKOS ISTORIJOJE (III): JĖZAUS TYLA
- VELYKOS ISTORIJOJE (II): AR GALIME TIKĖTI JĖZAUS KANČIOS APRAŠYMAIS?
