Įvykę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko rinkimai, kuriuos laimėjo premjeras Andrius Kubilius, yra svarbūs ne tik vietiškame, partiniame kontekste. Jie verti dėmesio ne vien todėl, kad TS-LKD yra dominuojanti valdančioji partija, bet įdomūs tiek mūsų politinio gyvenimo, tiek demokratijos raidos krašte požiūriu.

Visų pirma vertėtų pažymėti, kad pagaliau, praėjus 20 metų nuo nepriklausomybės paskelbimo, viena didžiausių Lietuvos partijų surengė visus demokratinius standartus atitinkančius savo pirmininko rinkimus, o ne sovietų kompartijos veiklą primenančias vadovybės išaiškinimo procedūras. Gal ir kitos partijos (socdemai, liberalai) užsikrės rinkimų virusu bei tolinsis nuo procedūrinės demokratijos?

Kita svarbi detalė – rinkimai vyko stebint visuomenei. Politikos apžvalgininkai gyvai aptarinėjo rinkimų peripetijas, partijos žinomi asmenys viešai reiškė savo paramą vienam ar kitam kandidatui, viešai buvo svarstomi su TS-LKD tapatybe susiję klausimai. Kitaip tariant, atrodytų, partinės virtuvės reikalas ūmiai tapo prieinamas visiems, kam tai įdomu. Lieka viltis, kad ateityje šios partijos visos grandys formuosis panašiu principu, nuošalyje nebus palikta ir jos rėmėjų nuomonė.

Rinkimai užbaigė pabodusį gerojo (Irena Degutienė) ir blogojo (A. Kubilius) policininko žaidimą. A.Kubiliaus pergalė tik patvirtino nuomonę, kad ši priešprieša buvo gana dirbtinė ir sumaniai išnaudota partijos įvaizdžiui gerinti. Dabar aišku, kad iki kitų Seimo rinkimų jokių status quo pasikeitimų nebus. Nors I.Degutienė Žinių radijui pareiškė, kad “tai buvo pirmą kartą, galbūt ne visi sugebėjome atlaikyti ir psichologinę įtampą”, tačiau A.Kubiliaus patarėjas Jonas Survila žiniasklaidoje tvirtino, jog kova tarp konkurentų buvo korektiška. Tad laukti kokių nors drastiškų permainų TS-LKD būtų nesiskaitymas su tikrove, ypač turint omenyje gerėjančius krašto ekonomikos rodiklius.

A.Kubilius laimėjo dar kartą. Šis politikas nevengia kovos ir kaktomušų su sunkumais, o laimi ne intrigomis, bet drąsiai pasitikdamas iššūkius. Kaip partijos pirmininkui, jam iškyla nelengvas uždavinys – konsoliduoti šią politinę jėgą. Juk nūdienė TS-LKD yra dešiniųjų politinių fragmentų telkinys. Tai – politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščionys demokratai, tautininkai arba tiesiog konservatyvių pažiūrų piliečiai.

Akivaizdu, kad tokiam dariniui išlaikyti reikalinga ideologija, ryški ateities vizija, kuri jį telktų. Štai europarlamentaras Leonidas Donskis “Alfa” portalui teigė, kad “viena galingiausių Lietuvos politinių partijų, Tėvynės sąjunga, akivaizdžiai pasikeitė. Kadaise tai buvo sąjūdinė, labai patriotinė partija, o šiandien tai yra krikščionių demokratų partija”. Tačiau sutikime, kad patriotizmas negali būti jokios partijos skiriamasis bruožas, nes patriotais turi būti, pavyzdžiui, ir liberalai, ir socdemai.

Suprantama, kad rasti jungtį, kuri sutelktų į vienetą, yra sudėtinga. Nors metami priekaištai, kad esą TS-LKD vadovaujasi krikščioniškosios demokratijos ideologija, yra perdėti. Juk Vyriausybės socialinė ir ekonominė politika toli nuo krikščioniškosios demokratijos principų, o ir, kaip liudija istorija su visišku alkoholio reklamos draudimu, vertybiniai pasirinkimai taip pat nėra adekvatūs šiai ideologijai. Tad parako sutapti su krikdemiška pozicija akivaizdžiai trūksta.

Dabartinio TS-LKD pirmininko laukia dar vienas “vidinis” jėgų patikrinimas, gal net reikšmingesnis už praėjusį savaitgalį vykusį – 2012 metų Seimo rinkimai. Juose bus svarbus ne tik partijos rezultatas, bet ir reitingavimas sąraše. Kadangi reitinguos ne tik partijos nariai, bet ir rėmėjai, tai ir bus tikrasis testas A.Kubiliui, kuris turėtų nulemti politinę jo ateitį. Būtent po 2000 metų rinkimų, kai reitinguojant A.Kubilius sąraše aplenkė Vytautą Landsbergį, ir buvo nulemti pokyčiai partijos vadovybėje. Istorijos ratas vėl gali atsisukti.

Susiję įrašai:

• SAVIVALDOS RINKIMAI:KUO SUINTERESUOTOS PARTIJOS
• ANDRIAUS KUBILIAUS DŽOKERIS
• AUDRA KOALICIJOS STIKLINĖJE
• IRENOS DEGUTIENĖS PROŠVAISTĖ
• KAIP OŽIUKAS BALSUS SKAIČIAVO