TIESA APIE „VYNO DIETĄ“

Šią dr. Aurelijaus Verygos analizę paskatino įdėti “Lryto” publikacija. Manau vertėtų pažinti tiesą, o po to, rinktis.

Komentuojant knygoje „Vyno dieta“ pateikiamus teiginius ir rekomendacijas reikia pastebėti, kad mokslo pasaulyje diskusija apie alkoholio daromą poveikį žmogaus sveikatai yra toli gražu nepasibaigusi, o atliekami vis detalesni ir kruopščiau suplanuoti tyrimai leidžia giliau pažvelgti į alkoholio poveikį žmogaus organizmui. Diskusija mokslinėje erdvėje apie galimus teigiamus ir neigiamus alkoholio efektus būtų suprantama ir pateisinama, nes mokslininkai gali savarankiškai įvertinti pateikiamų mokslinių tyrimų metodologijos privalumus ir trūkumus, įvertinti galimus duomenis iškraipančius pašalinius veiksnius ir t.t. Tačiau minėtoji knyga nepriskirtina moksliniams leidiniams, ji skirta plačiai visuomenei ir platinama knygynuose. Jau knygos viršelyje pateikiam informacija iš anksto suponuoja nuomonę, kad vyno vartojimas pagerina sveikatą ir, kad vartojantys alkoholį yra sveikesni ir gyvena ilgiau.

Reikia pastebėti, kad knyga (savo dizaino ir turinio visuma) yra skirta būtent tam, kad paskatinti alkoholinių gėrimų (šiuo atveju vyno) vartojimą. LR Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje teigiama:

Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama: kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir pan.; siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu; siejanti alkoholio vartojimą su stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis; pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.

Trumpai įvertinti visą knygos turinį yra sunku, nes kiekviename skyrelyje, kuriame aptariamas vyno (ar bendrai alkoholio vartojimas) yra diskutuotinų klausimų, kuriais abejoja ir pats autorius. Pavyzdžiui 16 puslapyje teigiama, kad reguliarus saikingas alkoholio gėrimas palaiko normalų kraujo krešumą ir šis teiginys iliustruojamas kaip pavyzdį pateikiant 1994 m. atliktą studiją, kurioje autoriaus teigimu dalyvavo sveiki vyrai. Autorius jų kraujyje rastus krešumo pakitimus pateikia kaip teigiamą poveikį, nors teigia, kad tyrime dalyvavę vyrai ir taip buvo sveiki. Kyla klausimas, ar tiriamiesiems sukelti krešumo pakitimai neturėtų būti vertinami kaip normalaus krešumo sutrikimai. Tame pačiame skyrelyje teigiama, kad „…vakare mėgautis vynu yra sveikiau nei geriant vandenį…“ ir čia pat jau teigiama, kad dėl nuolatinio alkoholio vartojimo gresia hipertonija. Gerai žinoma, kad padidėjęs kraujospūdis ir sumažėjęs krešumas yra mirtinas derinys, didinantis hemoraginio insulto tikimybę. Greta to ir pats autorius teigia, kad išgėrus alkoholio prieš krūtinės anginos tyrimą, kardiograma parodys rimtus pokyčius. Bet čia pat seka autoriaus patarimas, kad išgėrus nereikėtų daryti tyrimų?!, bet autorius nesiūlo nevartoti alkoholio, kad tokie pakitimai neatsirastų

Kitame skyrelyje autorius teigia, kad geriantys 1-4 taures vyno patyrė mažiau širdies negalavimų nei negeriantieji. Turint galvoje, kad vyno taurė yra 200 ml, tai 4 vyno taurės yra jau 800 ml (t.y. daugiau nei butelis) vyno. Perskaičiavus į absoliutų alkoholį tai išgėręs tokį kiekį vyno žmogus gautų apie 100 gramų absoliutaus alkoholio, o tai yra 10 santykinių alkoholio vienetų. Toks alkoholio vartojimas jau kelia realias abejones tyrimo metodika, nes Pasaulio sveikatos organizacijos parengtame rizikingo alkoholio vartojimo identifikavimo klausimyne (AUDIT), 10 ir daugiau gramų absoliutaus alkoholio suvartojimas vienu metu yra laikomas labai rizikingu (angl. binge drinking). Greta to reikia pastebėti, kad autoriaus rekomendacijos vartoti alkoholį kasdien yra itin pavojinga ir klaidinanti. Alkoholinių gėrimų vartojimo reguliarumas jau savaime yra laikomas problema dar nevertinant jo kiekio Reguliariai vartojant alkoholį vystosi tolerancija alkoholiniams gėrimams, kuri ilgainiui gali pereiti į nuolatinį poreikį vartoti alkoholį, kitaip tariant alkoholio vartotojai rizikuoja tapti priklausomais nuo alkoholio ir susirgti alkoholizmu. Lietuvoje, kur alkoholio vartojimas tradiciškai laikomas labai toleruotinu ir priimtinu, autoriaus rekomendacijos vartoti jį saikingai skatina ir rizikingą alkoholio vartojimą. Tokio fenomeno egzistavimą patvirtina Paradis C. ir kt. Kanadoje atlikta studija, kurios išvados teigia, kad saikingo alkoholio vartojimo skatinimas didina žalingo alkoholio vartojimo mastą.

Knygoje apstu tokių teiginių kaip: „tam tikra prasme saugo“, „tikėtina“, „galbūt tai kenkia“ ir t.t. Tačiau ten, kur rekomenduojama vyną naudoti kaip dietos elementą, autoriui tokių abejonių nebekyla.

Skyrelyje apie alkoholį ir vėžinius susirgimus (25 psl.) autorius patvirtina, kad geriant po taurę vyno kasdien, krūtų vėžio tikimybė padidėja 7 proc. Čia pat autorius tokį padidėjimą pavadina mažu ir bando jau be jokių tyrimų paaiškinti dietos ar gyvensenos veiksniais. Čia pat teigiama, kad dvi taurės per dieną krūties vėžio riziką didina jau 21 proc. T.y. rizika didėja proporcingai vartojimo kiekiui. Autorius teigia, kad neaišku, kodėl rizika didėja, nors pats teigia, kad ji siejama su alkoholio vartojimu. Ir vėl bando sušvelninti teiginius aiškindamas vėžio rizikos didėjimą mitybos įpročių skirtumais.

Tokias pastabas būtų galima tęsti be galo. Akivaizdu, kad autorius bando nuneigti ar sumenkinti visus tyrimus, kuriais buvo patvirtinta alkoholio vartojimo žala žmogaus organizmui ir mokslinių tyrimų rezultatus naudoja pasirinktai selektyviai, sąmoningai siekdamas suklaidinti skaitytoją ir įteigti jam alkoholio vartojimo naudą.

Peter Anderson ir Ben Baumberg Europos komisijos užsakymu atliktoje studijoje apie alkoholį Europoje teigiama:“…moterims iki 65 metų amžiaus mažiausią mirties riziką keliantis suvartojamo alkoholio keikis yra lygus nuliui. Jaunesniems nei 35 metų amžiaus vyrams mažiausią mirties riziką keliantis suvartojamo alkoholio kiekis taip pat lygus nuliui.“. Kaye Middleton Fillmore ir kt. autorių 2007 publikuotame straipsnyje teigiama, kad pastarųjų dienų tyrinėjimai verčia abejoti anksčiau taip plačiai pateikiamu teiginiu apie nedidelių alkoholio dozių įtaką mirtingumo sumažinimui. Šioje publikacijoje teigiama, kad mirtingumo nuo išeminės ligos ryšys galėjo būti nustatytas dėl sisteminių klaidų epidemiologiniuose tyrimuose, kuomet prie visiškai nevartojančiųjų alkoholio būdavo priskiriami ir tie, kurie jau nebegalėjo vartoti alkoholio dėl atsiradusių sveikatos sutrikimų ar vartojamų medikamentų. Taip pat teigiama, kad atlikta mokslinių tyrimų metaanalizė, kurioje buvo analizuojami tik tie tyrimai, kurie visiškiems abstinentams nepriskyrė metusiųjų gerti alkoholį, neberado ryšio tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir išeminės širdies ligos rizikos sumažėjimo.

Būtina pastebėti, kad 1971 m. Pasaulio sveikatos organizacija yra oficialiai pripažinusi alkoholį priklausomybe sukeliančia narkotine medžiaga. Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtojoje redakcijoje (TLK-10) nurodyta, kad alkoholis yra psichoaktyvioji medžiaga, galinti padaryti somatinę žalą, sukelti ūminę intoksikaciją ir priklausomybę. 2007 metais publikuotoje Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertų komiteto išvadose teigiama, kad alkoholis yra toksinis produktas, kurio vartojimas siejamas su daugiau kaip 60 skirtingų sveikatos sutrikimų. Taip pat alkoholis yra potencialus teratogenas, kuris vartojamas nėštumo metu gali sukelti vaisiaus alkoholinį sindromą ir kitus vystymosi sutrikimus. Tarptautinės vėžio tyrimo agentūros (IARC)alkoholis yra pripažintas žmogaus kancerogenu, t.y. medžiaga, sukeliančia vėžį.

Apibendrinant galima teigti, kad neigiami alkoholio vartojimo efektai jau nekelia abejonių, o dėl galimų teigiamų efektų vis dar diskutuojama ir jie išlieka abejotinais. Todėl bet koks alkoholio vartojimo skatinimas sveikatos pagerinimo tikslais turėtų būti laikomas klaidinančiu ir keliančiu realų pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.

Kauno medicinos universiteto, Profilaktinės medicinos katedros docentas Aurelijus Veryga

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai: