Tuoj po švenčių Seimo narių grupė kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl Seime priimtų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimų. Tiek valdantiesiems, tiek opozicijai atstovaujantys parlamentarai prašo prezidentės veto, nes šios pataisos nesuteikia galimybės visuomeninėms organizacijoms ir nepartiniams kandidatams, įtrauktiems į rinkimų sąrašus, dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose.
Premjeras Andrius Kubilius, kuris dabartinę savivaldos schemą kadaise taikliai yra pavadinęs „vietvalda“, atremia, jog visuomeninės organizacijos galėtų dalyvauti rinkimuose turėdamos mažesnę institucijų priežiūrą ir kontrolę dėl rinkimų kampanijos organizavimo bei finansavimo nei politinės partijos. Kitaip tariant, Vyriausybės vadovas būgštauja, kad į tokias organizacijas verslo grupės gali lengviau investuoti lėšų ir patekti į vietos valdymo organus.
Premjero argumentai būdingi visiems politikams, norintiems kiek įmanoma labiau riboti piliečių galimybes būti išrinktiems į vietos valdžią. Ši retorika primena patarlę: „Kuo pats kvepia, tuo kitus tepa.“ Politinio elito konvulsiškų bandymų atsitverti nuo bet kokių galimybių keisti nusistovėjusią tvarką pavyzdžiu galėtume laikyti ir Seimo sprendimą neįvesti tiesioginių mero rinkimų. Tačiau šis sprendimas – tik pirmas ženklas, kad politinis elitas nieku gyvu nenori trauktis iš užimamų pozicijų.
Turėtume pasvarstyti, kodėl taip bijoma net sudaryti galimybę naujoms jėgoms patekti į savivaldą? Kalbama būtent apie galimybę, nes organizuoti rinkimų vajų nepartiniams kandidatams ne taip jau paprasta. Negana to, įstatymai kuriami taip, kad šis procesas būtų kiek įmanoma labiau apsunkintas. Ar ši baimė nėra pagrįsta tuo, jog visuomenines organizacijas ir nepartinius žmones sunkiau kontroliuoti ir palenkti savo interesams? Nors politikai nuolat mojuoja mistine verslo grupių įtaka, norisi retoriškai paklausti: ar ne todėl, kad šiandien esantieji savivaldoje patys yra glaudžiai suaugę su verslu ir paprasčiausiai baiminamasi, jog pilietinių judėjimų, bendruomenių ir visuomeninių organizacijų atstovų konkurencija gali pakirsti šią vienybę?
Štai praėjusią savaitę paskelbtais tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ tyrimo duomenimis, 2009-aisiais Lietuvoje teismams perduota 10 bylų, kuriose aukšto rango savivaldybių pareigūnai kaltinami kyšininkavimu. Už tai mūsų valstybė sulaukė šios organizacijos pagyrų. Be abejo, galime džiaugtis suaktyvėjusia Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) veikla, tačiau reikalų savivaldoje turėjęs pilietis karčiai pasakytų, kad tai – ledkalnio viršūnė, o STT galėtų teismams perduoti ne dešimt, bet šimtus tokių bylų.
Todėl nieko nuostabaus, kad tas pats „Freedom House“ tyrimas skelbia, jog 2009-aisiais Lietuvoje padidėjo gyventojų apatija ir nusivylimas politikais. Juk politikais sunku pasitikėti, nes jie kalba, o ne daro. Pakanka atsiversti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų programos skyrių „Savivaldos reforma – žmogui tarnaujanti vietos valdžia“. Jame randame gražių ir puikių deklaracijų, kaip gerinti savivaldos reikalus. Be kita ko, ten rašoma, kad
„valstybinės bendruomenių vystymo politikos tikslas – skatinti bendruomeniškumo (socialinio kapitalo) plėtrą, ugdyti visuomenėje pilietiškumą ir pasitikėjimą, siekti bendruomeniškesnės savivaldos“.
Dabartinės valdančiųjų parengtos ir priimtos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisos tikrai niekuo neprisideda prie bendruomeniškumo plėtros krašte ir tęsia fragmentacijos procesus.
Taigi kažin kokios atsvaros rubikoninėms ir komskinėms vietvaldoms po vasario mėnesio rinkimų nenumatoma. Nors reikia tiek nedaug: leisti bendruomenėms, visuomeninėms organizacijoms ir pilietiniams judėjimams dalyvauti rinkimuose lygiomis teisėmis su partijomis, sudaryti vienodas sąlygas nepartiniams kelti savo kandidatūras, deleguoti seniūnijoms savo žmones į vietos tarybas. Reikia tikrai nedaug – politinės valios ir noro užtikrinti savivaldą.
Susiję įrašai:
- DAR VIENA VEIDMAINYSTĖS DOZĖ?
- SAVIVALDOS RINKIMAI:KUO SUINTERESUOTOS PARTIJOS
- KAI RINKĖJAI BALSUOJA NE KOJOMIS
- POLITIKOJE NIEKAS NEĮVYKSTA ATSITIKTINAI
- KARTI PREZIDENTĖS TEISYBĖ
