Yra tokia keista liga – rožė. Sako sunkiai pagydoma.

Tačiau yra tokie “liaudies gydytojai” – jie užkalba “rožes”, tuomet toji praeina. “Lrytas” aprašo vieną tokią.

Mane stebina, kad šiame mokslo amžiuje tokie “gydytojai” dar yra populiarūs.

Suprantama, kad esama saviįtaigos, placebo efekto, tačiau mano požiūriu, tai paprasčiausia magija:

“Užkalbėtoja su svečiais ilgai laiko negaišta. Pasiteirauja, kurioje kūno vietoje rožė išsikerojo, į plastikinį indą prileidžia vandens iš krano, sukalba magiškus žodžius ir ligonio artimiesiems į rankas įduoda vaistą – 5 litrus užkalbėto gėrimo.

Magijai ypatingai svarbu burtažodžiai, dažnai ilgos, perduodamos iš lūpų į lūpas formulės, kurios turi sukelti magišką poveikį.

Krikščionys tiki, kad jie turi veiksmingiausią priemonę keisti pasaulį ir pasiekti kažkokius tikslus – maldą. Krikščionys norėdamas paveikti kitų žmonių ir savo gyvenimą nesigriebia burtų ar užkeikimų, bet meldžiasi bei laimina.

Maldoje svarbu ne žodžiai, kadangi gydo ne jie, o Dievas. Tarp jo ir magijos nieko bendra.

Susiję įrašai:

• KO SKRUZDĖS MOKO EKUMENIZMĄ?
• NEMYLIMAS PASAULIS
• KRIKŠČIONIŲ VIENYBĖ – MISIJA NEĮMANOMA?
• APGLĖBTAS PASAULIS
• MADINGAS NEMADINGAS ROŽINIS