Lapkričio 26 d. Airijoje teisėjos Yvonne Murphy vadovaujama nepriklausoma komisija paskelbė savo trejus metus trukusio tyrimo, kurio metu buvo tiriami kunigų seksualiniai nusikaltimai vaikams, rezultatus. Po vadinamosios Dublino ataskaitos (Dublin report), arba tiksliau – Murphy komisijos (Murphy Commission) tyrimo, kilo mintis pasiteirauti Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus apie jo vadovaujamos ministerijos poziciją minimais klausimais. Štai ministro atsakymai, kuriuos jis geranoriškai sutiko pateikti.
Kokios pozicijos laikosi Lietuvos Teisingumo ministerija galimų dvasiškių vaikų lytinio išnaudojimo atvejais Katalikų Bažnyčioje Lietuvoje?
Teisingumo ministerijos nuomone, bet kokia seksualinė prievarta prieš vaikus ir seksualinis jų išnaudojimas yra pagrindinių šiuolaikinėje visuomenėje saugomų vertybių, susijusių su ypatinga vaikų apsauga, o ypač vaiko teisės į darnų ugdymą ir vystimąsi, pažeidimas, nepriklausomai nuo to, kas seksualinę prievartą prieš vaiką naudoja. Šios nusikalstamos veikos, neišvengiamai sukeliančios ilgalaikę fizinę bei psichologinę žalą, yra nukreiptos prieš vaikus, kuriems turi būti užtikrinama ypatinga apsauga ir globa. Nustačius tokio pobūdžio nusikalstamų veikų didėjimo tendenciją, teigtina, kad tokioje visuomenėje yra neužtikrinamas vaiko saugumas nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos.
Lietuvoje egzistuoja senatis tokio pobūdžio nusikaltimams. Pavyzdžiui, prievartą patyręs 12 m. vaikas sulaukęs pilnametystės nebegali tikėtis teisingumo. Kaip vertinate tokią padėtį?
Nuosprendžio priėmimo senaties (baudžiamojo įstatymo numatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) institutas yra numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau vadinama – BK) 95 straipsnyje. Vadovaujantis BK 95 straipsnio 2 dalimi, šis senaties terminas yra skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties egzistavimą pagrindžia reikalavimas, jog baudžiamoji atsakomybė turi kilti praėjus kuo trumpesniam laikui po nusikalstamos veikos įvykdymo, tokiu būdu užtikrinant proporcingumo principo įgyvendinimą. Tai atitiktų ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje numatytą reikalavimą užtikrinti kaltinimam asmeniui teisę, „kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką“.
Minėto BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti senaties terminai priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) bei tyčinio nusikaltimo kategorijos (BK 11 straipsnis). Kuo pavojingesnė nusikalstama veika, tuo yra ilgesni apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.
Atsakant į Jūsų klausimą, pirmiausia yra būtina nustatyti, kokia seksualinio pobūdžio nusikalstama veika buvo įvykdyta, jei tai buvo tyčinis nusikaltimas, tai kokiai kategorijai, remiantis BK 11 straipsniu, jis yra priskiriamas. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, lytinis santykiavimas su mažamečiu (asmeniu iki 14 metų) visais atvejais yra kvalifikuojamas kaip mažamečio asmens išžaginimas (BK 149 straipsnio 4 dalis) arba mažamečio asmens seksualinis prievartavimas (BK 150 straipsnio 4 dalis), kas yra laikoma labai sunkiu nusikaltimu. Už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas yra nustatytas 15 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Todėl 12 metų vaikas, sulaukęs pilnametystės galės kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo ir dėl šio fakto bus pradedamas baudžiamasis procesas.
Taip pat paminėtina Pasiūlymo dėl Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuriuo panaikinamas Pamatinis sprendimas 2004/68/TVR 12 straipsnio 2 dalyje numatyta nuostata, jog Europos Sąjungos valstybės narės turi užtikrinti, kad baudžiamasis persekiojimas turėtų vykti pakankamą laiką po to, kai auka sulaukė pilnametystės. Priėmus šį Pasiūlymą valstybės narės bus įpareigotos peržiūrėti savo nacionalinius teisės aktus ir, perkeldamos minėto Pasiūlymo nuostatas, užtikrinti šio įpareigojimo vykdymą.
Ar Lietuvos teisinėje sistemoje įmanomas analogiškas Airijai tyrimas?
Nusprendus, kad tokio pobūdžio tyrimas yra tikslingas ir aktualus, taip pat numačius problemas, kurias jis galėtų išspręsti, manytina, kad jis gali būti atliekamas ir Lietuvoje.
P.S. Nors antras klausimas buvo susijęs su senatimi, bet ministras papildė, kad yra būtinas vaikų švietimas, nes 12 metų vaikas iš esmės negali suvokti, kad minėti seksualinio pobūdžio veiksmai jo atžvilgiu yra nusikalstami. Tai būtų vienas iš galimos prevencijos aspektų.
Susiję įrašai:
- ŽALA, KURIOS NEGALIMA BUS PAŠALINTI
- VYSKUPO PRINCIPAI IR PEDOFILAS
- KAIP TEISINGUMO MINISTRAS SKATINA SKYRYBŲ KULTŪRĄ
- PAVOGTA VAIKYSTĖ. TIKRA ISTORIJA APIE VIENO VAIKO SEKSUALINĮ IŠNAUDOJIMĄ
- ŽODIS „APSIVALYMAS“ ATRODO PAKANKAMAI DEKLARATYVUS
