Mėgstu sekmadienio vakarus leisti žiūrėdamas „Lietuvos talentus“. Mano galva, tai naujo televizijų sezono vinis. Produktas nelietuviškas, bet padarytas gerai. Pagaliau džiaugiuos, kad šalyje yra kūrybingų, drąsių žmonių.

Vis dėlto paskutinės laidos pabaiga paliko nekokį įspūdį. Turiu omenyje šį pasirodymą:

Sunku suvokti, ką čia įžvelgė komisijos narys Adolfas Večerskis. Tai vyko perklausų metu, gal pavargo žmogus, juk prieš akis praeina tūkstančiai.

Mane stebina publikos reakcija. Jie raitosi iš juoko.

Įrašas Youtube peržiūrėtas virš 12 000 kartų. Visi skaniai juokiasi.

Ir dar vienas dalykas stebina.

Priminsiu vieną citatą:

“Negalima šaipytis iš psichinių ligonių. Čia tas pats, kas versti šokti žmogų be kojų.”

Taip kažkadą apie Minedą pasisakė Saulius Urbonavičius-Samas.

Neatidžiam žiūrovui noriu priminti – Saulius Urbonavičius-Samas yra „Lietuvos talentų“ prodiuseris. Aptariama laida buvo vaizdo įrašas, tad Rudžio numerio galėjo nerodyti. Ko verti yra Samo žodžiai?

Esu giliai įsitikinęs, kad ir protinę negalią turintys žmonės gali kurti gražius dalykus, bet jie neturi būti išstatomi arkliškam žvengimui.

Čia pavyzdys kaip įstabiai stiprios negalios žmonės gali būti įjungiami į meno kūrimą:

Susiję įrašai:

• “LIETUVOS TALENTAI”: BE TALENTINGŲ RENGĖJŲ
• KIENO NEGALIA DIDŽIAUSIA: VIRGINIJAUS, “LIETUVOS TALENTŲ” AR LIETUVOS ŽMONIŲ?
• AŠ IR “LRYTAS”
• TOMAS VILUCKAS: LRT ETERYJE – PER MAŽAI TIESIOGINIŲ LAIDŲ
• KAS YRA DVASININKAS?