
Religinis analfabetizmas yra plačiai paplitęs reiškinys. Normalu, nes žmonės būna nereligingi arba menkai domisi šia tema. Bėda, kad toks nepažinimas juos tolina nuo Dievo, religinės bendruomenės. Tačiau blogybė, kad jis platinamas ir tuo užsiima garsūs žmonės ar kolegos žurnalistai. Juokinga ir pikta būna, kai jie teigia “Bažnyčia sako” arba “krikščionybė moko”, bet teiginys yra tiesą iškraipanti nesąmonė.
Pagalvojau, kad neblogai būtų tuos analfabetus pataisyti. Nes jei neišmanai, tuomet neklaidink savo skaitytojų, pasitelk kitus pavyzdžius, analogijas, bent iš srities, kurią išmanai.
Ši mintis kilo po šiandienos žurnalisto Arkadijaus Vinokuro liapsuso:
“Kai kurie dalykai nedingsta iš gyvenimo nors tu ką. Pavyzdžiui, prigimtinė nuodėmė – pasak Bažnyčios. Kad ir ką darytum, kaltas, ir viskas. Jokio senaties termino.“
Tad primininkime, ką Bažnyčia (jos Katekizmas) sako šiuo klausimu:
Krikštu atleidžiamos visos nuodėmės – ir gimtoji, ir visos asmeninės, taip pat bausmės už nuodėmes. (1263)
Vis dėlto ir pakrikštytajame lieka kai kurios laikinos nuodėmių pasekmės: kentėjimai, liga, mirtis ar trapumo žymės, kaip charakterio silpnybės ir t. t., taip pat polinkis į nuodėmę (1264)
Taigi, prigimtinė nuodėmė atleidžiama, niekas nėra kaltas iki gyvos galvos, tik lieka polinkis nusidėti, bet su juo galima kovoti.
Blogas pavyzdys Arkadijau.
Susiję įrašai:
- KAIP PROFANUOJAMI SAKRAMENTAI. A.JASAITYTĖS DUKROS ATVEJIS.
- BEVILTIŠKAI PARALYŽIUOTAS?
- KAIP ATLIKTI NORMALIĄ IŠPAŽINTĮ?
- VIENUOLIS IR NUODĖMĖ
- APOSTAZIJA