Kauno miesto mero rinkimai, kai tarybos posėdyje naujuoju laikinosios sostinės meru buvo išrinktas Liberalų sąjūdžio atstovas Rimantas Mikaitis, virto parodijų teatro spektakliu. Vieniems jis baigėsi itin netikėtai, kitiems – košmariškai, tretiems – triumfatoriškai.
Buvęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas šiuos įvykius, kai paskutinę naktį subyrėjo jo suręsta koalicija, pavadino išdavyste. Chrestomatinė taisyklė, kad politikoje nėra draugų, o tik amžini interesai, šiuo atveju pasitvirtino su kaupu. Liūdna, bet mokėjimas žaibiškai paaukoti partnerį, kad jis netaptų kliūtimi siekiant didesnės galios, Lietuvos politinėje arenoje veikiau yra dorybė nei yda.
Kol Kaune vyko koalicinės dėlionės, žmonės nuolat buvo bauginami “krabu” ir “banditų advokate”. Valdžion einantys politikai bodėjosi stagnacine miesto valdžia, bet susiklosčius aplinkybėms patys parėmė vieną impozantiškiausių tos valdžios atstovų – “auksinio tualeto” prie Kauno pilies, mokesčių mokėtojams kainavusio pusę milijono litų, globėjo, garsaus savo vojažais į Kanus veikėjo kandidatūrą.
Juk užtenka pažvelkti į šias mintis, pasirodžiusias prieš dvejus metus tinklalapyje Skusk.lt:
“Aplodismentai už stagnaciją ir monotoniją, vicemere Mikaiti. (…) Gal nuvargęs po sunkios darbo dienos aštuonias valandas geriant kavą, valgant sausainius su riešutais ir skaitant penktą dienraščių puslapį sėdint odinėje kėdėje supranta, kad “genialūs” projektai gimsta prie kortų stalo ar ruletės? Mano nuomone, yra visa eilė nusikalstamų minėto asmens darbų ir iniciatyvų.”
Taip dabartinį Kauno merą apibūdino ne kas kitas, o už jį balsavęs per mero rinkimus socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas. Tokio balso kaina – K.Kriščiūnas tapo Kauno vicemeru. Dabar opuso “Kauno m. vicemero R.Mikaičio “darbeliai” autorius, viešai tvirtinęs, kad naujas Kauno meras yra atlikęs “nusikalstamų darbų”, darbuosis su juo petys petin…
Ko gero, kiekvienas kaunietis po šių rinkimų supranta, kad niekas Kaune nepasikeitė, nors suknelė ir nauja, bet mergelė ta pati. Galėtume sakyti, kad Kauno mero rinkimų peripetijos yra tos savivaldybės reikalas, nes nuo to, kas vadovaus laikinajai sostinei, niekas per daug nesikeis kokioje Žemaitijoje. Juk iš Kauno Lietuva tikisi tik vieno – kad nesugadintų Europos krepšinio čempionato organizavimo darbų.
Tačiau Kauno mero rinkimai dar kartą atskleidė chroniškas mūsų politinės sąrangos ligas. Juk buvo patvirtinta “auksinės akcijos” taisyklė, kai esant fragmentiškam balsų išsidėstymui viską lemia mažiausiai balsų turinti grupė. Taip iškraipoma demokratijos esmė, nes politinė galia pasiskirsto ne pagal piliečių pasitikėjimą, bet pagal įtaką.
Akivaizdu, kad Kauno rinkėjai liko, švelniai tariant, išdurti. Kiek reikia turėti fantazijos sumąstyti pateisinimą, kaip įmanoma gauti mero kėdę partijai turint taryboje vos 3 mandatus iš 41? Pasirodo, tokie dalykai įmanomi, kai politinis gyvenimas paverčiamas užkulisiniais sandėriais.
Todėl teisus A.Kupčinskas, kai apimtas kartėlio žiniasklaidai kalbėjo:
“Manau, kad viską geriausiai būtų išsprendę tiesioginiai mero rinkimai. Seimas ir Seimo nariai po rinkimų įvertins visas porinkimines pamokas, spalvingiausių koalicijų dėliones ir panašiai. Šie rinkimai tikrai parodė, kad jeigu saugojomės nuo atitinkamų oligarchų, kad jie tikrai nepatektų, tai buvo deklaruojama aukščiausiuose valstybės sluoksniuose. Tačiau po rinkimų įstatymo pakeitimo buvo sudarytos tokios sąlygos, kad būtent taip ir nutiktų.”
Tikrai neįtikima, kad po tiesioginių mero rinkimų Kaune (ir ne tik) būtų tokia situacija kaip dabar.
Kauno mero rinkimai virto politikos ir demokratijos parodija. Vis dėlto tokių spektaklių jau buvo ne vienas, bet išvadų – jokių. Sunku jų tikėtis ir dabar.
Susiję įrašai:
- MERŲ RINKIMAS BUVO VILKINAMAS SĄMONINGAI
- POLITIKOJE NIEKAS NEĮVYKSTA ATSITIKTINAI
- TIESIOGINIAI MERŲ RINKIMAI YRA ŽINGSNIS Į PRIEKĮ
- SAVIVALDOS RINKIMAI:KUO SUINTERESUOTOS PARTIJOS
- PRAŠAU PARAMOS
