Piemenys, avys yra mums svetimi dalykai. Tačiau tai – tik simboliai. Svarbiausia, ką aprašo Jonas savo evangelijoje, tai – santykiai, tai tarpusavio pažinimas, kurio ištakose yra Tėvas: „kaip mane pažįsta Tėvas ir aš pažįstu Tėvą.” Kalbama apie pažinimą, kuris mūsų žvilgsniui atveria kitokius akiračius – Trejybę, kurios nesuvokiame. Kaip vienas kitą pažįsta Tėvas ir Sūnus, taip Jėzus pažįsta mus.
Tačiau šis pažinimas nereiškia, kad jis skaldo žmones į „apšviestus“ ir „tamsuolius“. Jis neturi nei atskirti žmones vieni nuo kitų, nei paneigti jų skirtumus. Todėl Jėzus prabyla apie balsą, kuris vienija mus visus. Juk balso negirdi tik kurčias.
Susiję įrašai:
- DIEVAS MINIOJE
- ASMENYBĖS GALIA
- SOCIOLOGINĖS MIKALDOS PRANAŠYSTĖS
- „PAGRINDINIS TRUMPO PASTORIUS” PALAIKO JAV PREZIDENTO POLITIKĄ DĖL PABĖGĖLIŲ IŠ ARTIMŲJŲ RYTŲ
- SVEIKI GYVI, ANGLIKONAI!
