Ruduo tradiciškai prasideda nuo Šilinių atlaidų. Juose rugsėjo 7–15 d. apsilankė apie 35–40 tūkst. piligrimų, išdalyta beveik 20 tūkst. komunikantų. Dėl negalėjusiųjų atvykti į Šiluvą pandeminėje situacijoje ieškota daugiau galimybių kurti ryšius kitais būdais, pvz., siunčiant atlaidų žinią ne tik per TV bei radiją, bet ir internetu, socialiniais tinklais. Šitaip malda jungė ir esančius toli nuo Tėvynės. Kasdien transliacijas stebėjo apie 5–7 tūkst. žmonių, o ne mažiau kaip 30 tūkst. unikalių lankytojų sulaukė svetainės, kur buvo nuolat skelbiama atlaidų kronika.

Atvykusiems į Šiluvą šįmet teko laikytis įvairių saugumo apribojimų: žmonės, pvz., neturėjo galimybės, kaip mėgstama, paliesti akmens Apsireiškimo koplyčioje. Tačiau ne tik apribojimais pasižymėjo šiųmečiai atlaidai – pirmosioms Šilinėms kaip Kauno Bažnyčios ganytojas vadovavo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, teigęs, kad jo širdis džiūgauja dėl to, jog Šiluva yra tapusi „bažnyčia po atviru dangumi“ ir čia, pagal Mergelės Marijos troškimą, toliau garbinamas Dievo Sūnus.

Pagrindinį atlaidų sekmadienį sulaukta garbių svečių – ne tik apaštalinio nuncijaus Petaro A. Rajičiaus, bet ir iš Baltarusios šiuo metu ištremto Minsko Mogiliavo arkivyskupo Tadeuszo Kondrusiewicziaus. Homilija kreipęsis į piligrimus jis iškėlė visuomenės skaudulius, ypač paliečiančius šeimas, dabar išgyvenančias negirdėtą krizę. Dabartinis pasaulis ir šeima Dievo akyse yra „minuse“, sakė ganytojas, nes neišpildo vilties, kurią Dievas turi jų atžvilgiu).

Tad nepaisant ekstremalios situacijos šalyje Šilinės praėjo sklandžiai, tikėkimės, jų dalyviams atnešė dvasinio peno ir, galima sakyti, pačios tapo savotišku stebuklu, nes, kaip vėliau paaiškėjo, aplinkui – Raseiniuose, Šiauliuose, Radviliškyje – jau telkėsi viruso židiniai, o Šiluva, kur tuo pat metu lankėsi dešimtys tūkstančių piligrimų, netapo masinių užsikrėtimų židiniu!

Rugsėjo 8-ąją per
iškilmingas šv. Mišias
Vilniaus arkikatedroje
arkivyskupas Gintaras
Grušas pašventino ir
uždėjo naujas, mūsų
dienomis sukurtas karūnas paveikslui „Švč.
Mergelė Marija, garbinama šv. Pranciškaus
Asyžiečio ir šv. Ber-
nardino Sieniečio“ (dar
vadinamam „Sapiegų Madona“).Taip tikinčiųjų entuziazmo ir aukų dėka buvo atlyginta žala, kurią padarė Antrojo pasaulinio karo negandos.

Rugsėjo 22 d. Birštone Lietuvos vyskupų plenarinis posėdis vyko per antrąsias Šventojo Tėvo Pranciškaus vizito į Lietuvą metines, tad pradžioje prisimintas šis įvykis ir melstasi už popiežių. Posėdyje patvirtintas naujas Lietuvos katalikiškojo ugdymo centro statuto projektas; centro kompetencijai priklausys katalikiškojo švietimo ir katechezės, tikybos mokymo programų ir vadovėlių sritys. Ganytojai pasikeitė nuomonėmis apie šv. Mišių transliacijų kiekį, pobūdį ir būtinumą. Pasidalyta mintimis apie rengimą sakramentams Lietuvoje dabar galiojančios ekstremalios padėties sąlygomis.

Šių metų spaliui ypatingą atspalvį suteikė rinkimai į Seimą. Kaip įprasta šia proga, Lietuvos vyskupai išplatino ganytojiškąjį laišką, nurodydami kriterijus, kuriais remdamiesi tikintieji galėjo rinkti valdžios atstovus: „<…> šalia besikeičiančių aplinkybių visad išlieka pastovios vertybės: atjauta, gailestingumas, jautrumas silpniausiam, visuomeninis solidarumas, prigimtinė šeima ir gyvybės neliečiamumas, atida kūrinijai – mūsų bendriesiems namams bei gėrio siekianti laisvė. Rinkimės ir rinkime tuos kandidatus, kurie pritaria šių krikščioniškų ir bendražmogiškų vertybių visumai. Rinkdami tokius kandidatus, balsuojame ne tik už krikščionišką visuomenę, bet ir už darnią bei stiprią valstybę“, – rašė vyskupai.

Sunku pasakyti, ar jų pozicija pasiekė savo adresatą, nes partijos, save vadinusios krikščioniškomis ar skelbusios, kad jų programos kurtos krikščionišku pagrindu, rinkimus pralaimėjo.

Lietuva praėjusiais 2019 metais, kai popiežius Pranciškus paskelbė Ypatingąjį misijų mėnesį, pagaliau irgi įsijungė į jo minėjimą. Tais pačiais metais Lietuvoje įsteigta ir Nacionalinė misijų tarnyba, kurios vadovu paskirtas kun. Alessandro Barelli SDB. Ši tarnyba ir šįmet koordinavo spalį vykusį Misijų mėnesio minėjimą: išleido vizualinę medžiagą, plakatą ir specialią knygelę lietuvių ir lenkų kalbomis, skatinta kasdiene malda, aukomis ir gerais darbais prisidėti prie misijinės veiklos.

Būtų gera, jei tai taptų realia, tęstine iniciatyva, skatinančia neužsidaryti tik savo Bažnyčios reikaluose, ne tik melstis, bet ir konkrečiais darbais dalyvauti Kristaus mokinių misijoje.

Spalio 2 d. VDU surengta tarptautinė konferencija „Moters pašaukimas ir orumas“, skirta šv. Jono Pauliaus II gimimo 100-mečiui. Konferenciją rengė Katalikų teologijos fakultetas kartu su Krokuvos popiežiškuoju Jono Pauliaus II universitetu. Reikšminga, kad Didžiojo popiežiaus jubiliejus minimas ir per jo skelbto moteriškumo genijaus prizmę.

Spalio 3–5 d. dešimtys tūkstančių žmonių iš įvairių pasaulio kraštų dalyvavo internetu transliuotoje pasaulinėje Dievo Gailestingumo konferencijoje, angl. Divine Mercy Summit. Joje kalbėjo arkivyskupas Gintaras Grušas, kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ, vyskupas Henrykas Ciereszko ir kt., vyko pokalbiai, pristatymai, koncertai, padėję gilintis į Gailestingumo žinią.

Šiais metais Stasio Šalkauskio premijos laureatu už šio iškilaus mūsų filosofo minties įprasminimą ir plėtojimą tapo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Panevėžio apygardos prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas ir teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje Rokiškio parapijos vikaras kun. Dainius Matiukas kaltinamas disponavęs pornografinio turinio nuotraukomis ir vaizdo įrašais, vaizduojančiais nepilnamečius. Ikiteisminis tyrimas šio dvasininko atžvilgiu pradėtas atliekant kitą tyrimą dėl analogiškų nusikalstamų veikų. Iš pradžių buvo nustatyta, kad pornografinio pobūdžio vaizdo medžiaga ir nuotraukomis per socialinių tinklų programėlę „Messenger“ su kitais asmenims dalijasi Šiaulių vyskupijos kunigas Alionidas Budrius. Tarp adresatų, su kuriais jis dalindavosi pornografija, buvo ir šis kunigas iš Panevėžio vyskupijai priklausančios parapijos.

Ikiteisminio tyrimo metu kun. Matiuko kompiuteryje buvo rasta daug pornografinio pobūdžio vaizdo įrašų ir nuotraukų. Juos peržiūrėję Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertai konstatavo, kad ne mažiau
kaip 53-ose elektroninėse bylose yra pornografinio
pobūdžio vaizdo įrašai ir nuotraukos, kur vaizduojami vaikai iki 18 metų arba
asmenys pateikiami kaip vaikai. Tarp šių kunigo kompiuteryje buvusių įrašų rasta 31 nuotrauka, kuri yra
įtraukta į Interpolo Vaikų seksualinio išnaudojimo duomenų bazę.

Kaip jau tampa įprasta, ir Panevėžio vyskupija nepadarė jokio oficialaus pareiškimo apie įvykį, kol apie tai žiniasklaida neužklausė vyskupijos vadovybės. Tik tuomet Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM pranešė žiniasklaidai, kad yra šokiruotas šio įvykio ir kad minimas kunigas supranta savo kaltę bei yra laikinai suspenduotas nuo tarnystės. Kun. Matiukas išsiųstas į vienuolyną „maldai ir mąstymui“, dėl dvasininko veiksmų bus pradėtas ir bažnytinis tyrimas, kurio duomenys vėliau bus nusiųsti į Vatikaną. Artumos paprašytas išsamesnio komentaro apie šiuos įvykius ir kunigo teisinę padėtį Panevėžio ordinaras pasakė, kad neturi ko pridėti prie jau žinomos informacijos, nes šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tad ir toliau formuojasi tradicija, kad apie nemalonius įvykius klero gyvenime sužinome iš sekuliarios žiniasklaidos šaltinių, o katalikiškai žiniasklaidai norint informuoti savąją – bažnytinę – bendruomenę, telieka tik cituoti kitus, iš savo ganytojų jokios informacijos negaunant.

Spalio 22 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje šiemet švęsta ypatinga Šv. Jono Pauliaus II liturginė šventė. Čia, arkikatedroje, kur gyvai menamas šio šventojo popiežiaus apsilankymas 1993 m. rugsėjį ir nuo 2013 m. gerbiama jo relikvija, Kauno arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui, kaip vienybės su Romos Sosto įpėdiniu ženklą, apaštalinis nuncijus popiežiaus Pranciškaus vardu uždėjo metropolito palijų.

Pasaulio žiniasklaida stipriai sureagavo į naujieną apie dar vieną popiežiaus Pranciškaus pasisakymą, nuskambėjusį Jevgenijaus Afineevskio dokumentiniame filme „Francesco“. Spalio 21 d. jis pirmą kartą parodytas Romos kino festivalyje, o vėliau Vatikano soduose jo kūrėjai atsiims Italijos kultūros ministerijos įsteigtą „Kinéo“ apdovanojimą.

„Homoseksualūs žmonės turi teisę būti šeimoje. Jie yra Dievo vaikai ir turi teisę į šeimą. Nė vienas dėl to negali būti atstumtas ar tapti nelaimingas. Turėtume sukurti civilinių sąjungų įstatymą. Tokiu būdu jie būtų teisiškai apsaugoti. Aš dėl to kovojau“, – šie Pranciškaus žodžiai filme susilaukė didelio atgarsio visame pasaulyje; nors popiežius apie tai pasisakė ne pirmą kartą, bet šis jo pasisakymas sulaukė gausybės komentarų.

Labai trumpą pareiškimą padarė ir Lietuvos vyskupai primindami, kad Bažnyčios mokymas nekinta, o „Bažnyčios nariai kviečiami nepažeidžiant tikėjimo ir Bažnyčios mokymo jautriai ir neabejingai pažvelgti į tuos mūsų bendrabūvio atvejus, kurie reikalauja įsiklausymo ir supratimo“. Neeskaluojant aistrų verta atkreipti dėmesį, kad popiežius ne mokė, o pasisakė filme.

Susiję įrašai:

• KNYGA “POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS TILTAI” (AUDIO)
• POPIEŽIUS GREIT ATVYKS Į LIETUVĄ?
• KĄ REIŠKIA POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS PALAIMINTOS SANTUOKOS?
• 2012 – BAŽNYČIOS METAI LIETUVOJE:IŠŠŪKIAI IR POKYČIAI
• PO POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS BUČINIO STEBUKLINGAI PAGIJO MERGAITĖ