IV ADVENTO SEKMADIENIO EVANGELJOS TEKSTAS
Koks svetimas nūdienos žmogui pasaulis, kuriame iš dangaus nusileidžia angelai ir kalbasi su mergina!
Tokias istorijas esame linkę nurašyti legendų ir mitų sferai. Sykį teko girdėti dviejų kunigų pokalbį, kai vienas kunigas kito paklausė, ką jis darytų, jei pamatytų, ką nors antgamtiška. Šis atsakė, kad eitų pasitikrinti pas psichiatrą…
Tad gyvename laiku, kai angelai nebeskraido, nes jų pasirodymas reikštų šizofrenijos formą.
Marija kaktomuša susidūrusi su anapusybe sutriko, bet nesileido į racionalius svarstymus.
Ji patikėjo, kad Dievas yra negalimų dalykų autorius. Ir sutiko padėti į šoną dvejones bei analizes, kad paliktų erdvės neįmanomybei.
Viduramžiais šv. Tomas Akvinietis karštai svarstė kodėl Marijai buvo atsiųstas angelas, o ne pats Dievas jai pasirodė.
Jis atsakė, kad taip Dievas norėjo nevaržyti Marijos laisvės. Juk išvydus Dievą jokios laisvės neliktų. Jei Dievas ūmiai sustabdytų karus, pamaitintų alkstančius, išgydytų ligonius, kitaip tariant, būtume priversti tapti padoriais ir dorybingais, neliktų mūsų laisvės.
Pasirinkimo laisvė mus daro oriais, juk taip tampame atsakingi už savo veiksmus, net jei jie netelpa į „sveiko proto“ rėmus. Kaip paauglės iš Nazareto, nulenkusios galvą prieš Slėpinį ir taip tapusios jo dalimi.
Tokius žmones lanko angelai. Ar tik legendose?
Susiję įrašai:
- ARKANGELAI – KOSMINĖS GALYBĖS
- APIE VILTĮ IR NEVILTĮ
- AR DIEVAS GYDO ŠIANDIEN?
- O ADONAI!
- DIEVAS, KURIUO NETIKIU