Gruodžio 18 d.
Lotyniškai:
O Adonai, et Dux domus Israel, qui Moysi in igne flammae rubi apparuisti, et ei in Sina legem dedisti: veni ad redimendum nos in brachio extento.
Lietuviškai:
O Adonai, Izraelio namų Vade, kuris Mozei apsireiškei liepsnojančio krūmo ugnyje ir Sione jam Įstatymą davei, ateik ir atpirk mus ištiesta ranka!
DIEVO ŽODIS:
“Taip! VIEŠPATS yra mūsų teisėjas ir mūsų įstatymų davėjas, VIEŠPATS yra mūsų karalius, – jisai yra tas, kuris mus išvaduos” (Iz 33, 22).
“Viešpaties angelas jam pasirodė degančio krūmo ugnies liepsnoje. Mozė žiūrėjo nustebęs, nes krūmas, nors ir skendo liepsnoje, bet nesudegė” (Iš 3, 2).
“VIEŠPATS tarė Mozei: „Užlipk pas mane į kalną ir ten lauk. Tau duosiu akmenines plokštes su mokymu ir įsakymais, kuriuos surašiau jiems pamokyti“” (Iš 24, 12).
MEDITACIJA:
Adonai yra Dievo vardo, kurio žmonės nedrįsdavo net ištarti, pakaitalas. Kalėdų slėpinys keičia šią tikrovę. Dievas yra pasiekiamas, prisišaukiamas Jėzaus vardu. Jis nebekalba iš degančio krūmo liepsnų, savo Įstatymo nebemoko iš akmens plokščių. Jėzuje matome, kad žmogaus kūnas yra plokštė, kurioje gyvas Meilės įstatymas, kad jo širdis yra krūmas, kuris niekada nesudega, o liepsnoja amžinybe.
GIESMĖ
Susiję įrašai:
