Vakar premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad neatmeta galimybės, jog vietoj 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM), skiriamo finansiškai remti nevyriausybinėms organizacijoms, galėtų likti tik 1 procentas.
“Manau, kad gali likti vienas procentas, bet ir tai su labai aiškia nuoroda, kad jį galima naudoti paremiant visuomenines organizacijas ar labdaros projektus.”
Jis teisingai pastebėjo:
“didžiausia dalis pinigų iš tų 2 proc., kurie skiriami vadinamajai labdarai, patenka į biudžetines organizacijas – vaikų darželius, mokyklas, bibliotekas”.
Tai buvo didelis įstatymo nelogiškumas, nes šios įstaigos turi būti finansuojamos iš biudžeto, kadangi vykdo valstybės numatytas užduotis.
Tačiau, jei NVO bus paliktas tik 1 procentas valstybė sutaupys vos 30-35 milijonus. “Sodrai” tai būtų lašas jūroje, o nevyriausybiniam sektoriui – smūgis.
Kaip krizės sąlygomis kompensuoti šią finansinę spragą? Ką daryti su numatytais projektais, kurie būdavo finansuojami iš 2 procentų? Žinau susivienijimų, kurie iš jų ir gyveno.
Juk krizės laikotarpiu šių nevyriausybinių grupių veikla žmonėms yra tiesiog atgaiva. Kalbu apie nedideles įstaigas, kurioms artimųjų ir bičiulių 2 procentai leisdavo funkcionuoti.
Būtent tokiose žmonių sambūriuose ir bręsta nedeklaratyvus pilietiškumas, kurio taip stokojame.
Negi, savomis rankomis nuspausme jo daigelius? Nužudyti pilietiškumą lengva, o prikelti?
Susiję įrašai:
- KIEK KAINUOJA MILIJARDAS?
- KUR ĮVYKO PIRMASIS BUČINYS?
- TOMAS VILUCKAS: „LIETUVOJE KURIAMA BAIMĖS ATMOSFERA“
- ATPIRKIMO… KUBILIUS
- KUR ŠIOJE ŠALYJE YRA VIETOS JAUNIMUI?
