Iš besibaigiančios savaitės naujienų išsiskyrė žinia, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kelia klausimą, ar Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Povilas Malakauskas gali toliau likti savo poste.

Tos abejonės sustiprėjo po NSGK posėdžio, kai P.Malakauskas dar kartą pakartojo (motyvuodamas, kad priešingu atveju jam grėstų baudžiamoji atsakomybė už žinomai klaidingos informacijos paskleidimą), jog departamentas nevykdys Seimo nutarimo ir NSGK nepateiks dvylikos analitinių pažymų, kurių buvo paprašyta prieš trejus metus. Vertėtų priminti, kad liepos pabaigoje NSGK VSD davė laiko iki rugsėjo 15 dienos ištaisyti susiklosčiusią padėtį.

Tad jau treji metai, kaip šios pažymos stoja skersai kelio Seimo ir VSD santykiams. Jos kainavo postą Arvydui Pociui, dabar tas pats likimas gali ištikti ir P.Malakauską. Abi šalys turi aiškius motyvus: saugumiečiai sako, kad tai operatyvinė medžiaga ir esą jos paviešinimas gali paskleisti klaidingą informaciją, o politikai teigia, jog norint užtikrinti efektyvią parlamentinę kontrolę slaptųjų tarnybų veikloje yra būtina susipažinti su šia medžiaga, nes pažymose kalbama apie valstybei svarbius dalykus.

Visuomenė žino, kad pažymose yra minimi šalies ūkiniai objektai, politikai (beje, jau nebeturintys politinės galios), verslo grupių įtaka žiniasklaidai, ir ši ribota informacija tik stiprina gandus apie viską apimančią VSD ranką bei jos dalyvavimą politiniuose procesuose.

NSGK nariai, susipažinę su šiomis pažymomis ir jas įvertinę, galėtų piliečius nuraminti, kad VSD dirba savo darbą, ir tiek. O jei šie dokumentai liudija, kad mūsų saugumo struktūra yra įsipynusi į politinius žaidimus, tuomet būtina imtis priemonių, kurios įjungtų stabdžius.

Atrodytų, viskas paprasta, reikia tik VSD vadovybės lankstumo. Vis dėlto susidaro įspūdis, kad nėra jėgos, kuri palenktų P.Malakauską paklusti parlamentui. Jo nepaveikė net tai, kad buvo priversti pasitraukti du jo pavaduotojai.

Todėl NSGK projektas kreiptis į Seimą, prezidentę ir Valstybės gynimo tarybą dėl tolesnio P.Malakausko darbo VSD generalinio direktoriaus poste yra logiškas. Tai būtų stiprus testas ir valstybės vadovei. Prieš prezidento rinkimus buvo daug spekuliacijų, kad Dalia Grybauskaitė atliks “valymus” VSD. Tapus valstybės vadove D.Grybauskaitei greitai teko pasirašyti du dekretus dėl dviejų Dainių atstatydinimo iš generalinio direktoriaus pavaduotojų pareigų. Ir atrodė, kad ji, nuveikusi per dvi savaites tai, ko nesugebėjo atlikti jos pirmtakas per trejus metus, pakeis visiems įkyrėjusią situaciją.

Tačiau ryžtingai pradėjusi kadrinius pertvarkymus VSD, prezidentė sumažino apsukas. Maža to, paklausta apie galimybę pašalinti P.Malakauską iš jo posto, Grybauskaitė pareiškė:

“O kodėl turėčiau iš viso atleidinėti ir apie tai dabar šnekėti? Kai dirbs blogai, tuomet ir atleisiu, o kol kas dirba taip, kaip aš tikėjausi.”

Kas prezidentę tenkina VSD šefo darbe, taip ir lieka neaišku, bet gali būti, jog D.Grybauskaitės viešai išsakytas tariamas palaikymas P.Malakauskui tapo dar vienu pretekstu šiam laikytis savo pozicijos.

Tokia situacija verčia nerimauti, kad vadinamasis VSD skandalas gali užsibaigti itin paprastai: du Dainiai taps “garo nuleidimu” ir viskas tuo apsiribos. Tuo labiau kad politikai neturi vieningo požiūrio, kaip elgtis P.Malakausko atžvilgiu. Socialdemokratai nebegina VSD vadovo, opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis jau užgiedojo kitą giesmelę apie naujus bandymus užvaldyti VSD. Aptakiai kalba ir premjeras, esą nežinantis, ar pagal Konstituciją VSD privalo parlamentui pateikti nelemtąsias pažymas.

Toks pozicijų nenuoseklumas nevalingai sudaro įspūdį, kad politikai neturi parengę konkrečių sprendimų šiuo klausimu. Artimiausiu metu sužinosime ne tik apie P.Malakausko likimą, prezidentūros gebėjimą veikti esant sudėtingai situacijai, bet ir politinės valios būklę: ar politikai gali pagaliau užbaigti įkyrėjusį stumdymąsi prie VSD durų ir imtis šios slaptosios tarnybos reformos.

P. S. VSD iki šiol nepateikė Seimui 2006 m. sausio 29 d. pažymos „Dėl Rusijos interesų įsigyjant „Mažeikių naftos“ akcijas“, 2006 m. vasario 13 d. pažymos „Dėl Rusijos interesų įsigyjant „Mažeikių naftos“ akcijas“, 2006 m. kovo 16 d. pažymos „Dėl pretendentų įsigyti „Mažeikių naftos“ akcijas“, 2006 m. gegužės 11 d. pažymos „Dėl „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijimo“, 2006 m. rugsėjo 11 d. pažymos „Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių“, 2006 m. birželio 21 d. pažymos „Dėl naujos koalicijos Seime formavimo“, 2006 m. liepos 27 d. pažymos „Dėl Seimo narės A. Staponkienės“, 2006 m. vasario 28 d. pažymos „Dėl „Lietuvos geležinkelių“ liberalizavimo“, 2006 m. liepos 28 d. pažymos „Dėl Seimo nario V. Orechovo“, 2006 m. rugsėjo 15 d. pažymos „Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo“, 2006 m. rugsėjo 15 d. pažymos „Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje“, 2006 m. spalio mėn. VSD Antrosios valdybos rengtos pažymos „Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai“.

Susiję įrašai:

• KODĖL LIETUVAI REIKĖTŲ SAVOS „WIKILEAKS“
• BUVO-NEBUVO
• PREZIDENTĖS PREVENCIJA
• VALDOVĖS KARAS
• VSD ĮSPĖJA: ŠALIN RANKAS NUO GRYBAUSKAITĖS!