Ketvirtadienį, per šv. Kazimiero, Lietuvos dangiškojo globėjo, iškilmes Vilniaus arkikatedroje bazilikoje Vilniaus vyskupu buvo konsekruotas monsinjoras Arūnas Poniškaitis.

Tai neeilinis įvykis Lietuvos katalikų bendruomenei, nes pastaroji vyskupo konsekracija krašte vyko 2003-iaisiais (vyskupas Jonas Ivanauskas), o Vilniaus arkivyskupijoje – 1997 metais (vyskupas Jonas Boruta). Todėl naujo vyskupo įsiliejimas į Lietuvos katalikų episkopatą yra faktas, kurio negalima apeiti tylomis. Nors A.Poniškaitis paskirtas vyskupu augziliaru (lot. “auxilium” reiškia “pagalbą”), kuris nepaveldi iš vyskupo ordinaro sosto, tačiau šis savo sprendimus priima pasitaręs su augziliaru.

Krikščioniškoje tradicijoje vyskupo vaidmuo itin svarbus. Ji yra ne tik tikinčiųjų bendruomenės lyderis ir vadovas, bet ir dieviškais įgaliojimais apdovanotas asmuo. Senas bažnytinis posakis byloja: “Ten, kur vyskupas, ten – Bažnyčia.” Krikščionybėje vyskupas suvokiamas kaip Dievo buvimo krikščionių bendruomenėje ženklas. Jis autentiškai skelbia ir aiškina Bibliją, interpretuoja tikėjimo kraitį, atlieka funkcijas (pavyzdžiui, teikia kunigų ir diakonų šventimus), kurios būdingos tik jam. Pagaliau katalikų vyskupas yra savo administracinio vieneto – diecezijos suverenus vadovas, kurio sprendimai yra galutiniai ir gali būti revizuoti tik Vatikano institucijų.

Tad kandidatai į vyskupus atrenkami itin kruopščiai, nes kunigas, numatytas šiai tarnystei, turi būti nepriekaištingos reputacijos ir pasižymėti valdymo įgūdžiais, intelektiniais gabumais, maldingumu. Žinoma, per istoriją vyskupo samprata kito. Pavyzdžiui, ankstyvojoje Bažnyčioje vyskupai niekuo nesiskyrė iš paprastų tikinčiųjų, o viduramžiais vyravo feodalinis-patriarchalinis vyskupystės modelis, kuris tebėra gajus ne vieno kataliko mąstysenoje. Nūdien Vakarų Europoje ir JAV vyskupai darbuojasi kolegialiai, vengia vienašališkų sprendimų, juos supa ekspertų komanda. Dialogas ir krikščioniško gyvenimo liudijimas yra nūdienos vyskupo stilius.

Bažnytinio gyvenimo analitikai pastebi, kad popiežius Benediktas XVI renkasi kitokio sukirpimo vyskupus nei Jonas Paulius II. Pastarajam buvo svarbu, kad vyskupai būtų geri administratoriai, diplomatai, stiprios figūros, o Benedikto XVI žvilgsnis krypsta į vyskupus teologus, ieškančius dialogo su šiandienos visuomene, neužmerkiančius akių prieš Bažnyčios ir visuomenės problemas. Negana to, Benediktas XVI, skirdamas vyskupus, yra dėmesingas vietinės bendruomenės balsui. Štai praėjusiais metais popiežius atšaukė kontroversiškais pareiškimais pagarsėjusio Gerhardo Maria Wagnerio paskyrimą Linco (Austrija) vyskupu augziliaru, kai šiam sprendimui pasipriešino vietos dvasininkija.

A.Poniškaičio paskyrimas Vilniaus vyskupu augziliaru reikšmingas keliais aspektais. Jis tapo jauniausiu Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) nariu. Tai reiškia, kad prasidėjo Lietuvos episkopato atnaujinimas. Pagal bažnytinę teisę vyskupas savo pareigas eina iki 75 metų, o prie šios ribos artėja keletas LVK narių. Tad A.Poniškaičio konsekracija turėtų pradėti naujų vyskupų skyrimo etapą, kuris keliems artimiausiems dešimtmečiams suformuotų episkopatą.

Naujasis Vilniaus vyskupas turi puikų teologinį išsilavinimą, kurį įgijo Romoje. Jo daktarinės disertacijos vedamoji gija – Vatikano II Susirinkimo vaidmuo Bažnyčios gyvenime. Tai leidžia teigti, kad įšventintas vyskupas pasižymi Bažnyčios atsinaujinimo mentalitetu. A.Poniškaitis garsėja kaip jautrus ir įsiklausantis į kitus žmogus. Dar vienas naujojo ganytojo bruožas – jis yra antras iš Lietuvos vyskupų (po vyskupo Rimanto Norvilos), kuris gavo kunigystės šventimus jau nepriklausomoje Lietuvoje. Galėtume sakyti, kad ši konsekracija yra Lietuvos katalikų bažnyčios vaisingumas, subrendęs laisvės sąlygomis. Tad šio vyskupo skyrimas yra savotiška popiežiaus dovana Lietuvai jos nepriklausomybės dvidešimtmečio proga.

Susiję įrašai:

• LIETUVOS KATALIKAI TURI NAUJĄ VYSKUPĄ
• KAIP SKIRIAMI VYSKUPAI?
• KARDINOLAS ATSISTATYDINO. KARTŲ KAITA TĘSIASI
• 2012 – BAŽNYČIOS METAI LIETUVOJE:IŠŠŪKIAI IR POKYČIAI
• NAUJAI VYSKUPŲ KARTAI – SENA UŽDUOTIS