Balandžio 1-ąja paskelbus žinią, kad Lietuvos radijo ir televizijos vadovu penkerių metų kadencijai išrinktas Lietuvos televizijos laidos „Spaudos klubas“ vedėjas Audrius Siaurusevičius, kone kas antras internautas manė, jog čia melagių dienos pokštas. Būtų juokinga, jei ne graudu, kad tikrai svarbūs visuomenei sprendimai panašėja į groteską, o ne į atsakingus žingsnius.
Tai apie tą patį žmogų, kuris buvo sukūręs vieną iš nuobodžiausią LTV laidą „Spaudos klubas“, tačiau, kuri sugebėjo išbūti eteryje dešimtmetį. Joje bet koks politinis kitamintis negailestingai būdavo pašiepiamas ir triuškinamas. Net savo atsisveikinimo laidoje jis nesusiturėjo ir retrospektyviniame koliaže būtinai įtraukė ištraukas, kuriose žiūrovai turėjo įsitikinti, kad didžiausi Lietuvos nevykėliai – konservatoriai.
Tai žmogus, kuris savo keturiasdešimtmečio proga surengė prabangią šventę į ją pakvietęs Valdą Adamkų, Algirdą Brazauską, Gediminą Kirkilą, Antaną Valionį, Justą Paleckį, Alvydą Sadecką, Arvydą Pocių. Apie juos žiniasklaidai jis pasakė: „Susirinko patys artimiausi ir brangiausi žmonės“. Praėjusiais metais Seime pristatydamas veiklos ataskaitą Žurnalistų etikos inspektorius R. Gudaitis taip įvertino tokį jubiliejų: „Jei žurnalistas JAV ar Vakarų šalyje švęstų su valdžios elitu, visi imtų kalbėti apie interesų samplaiką.“
Po Vytauto Pociūno žūties, Audrius Siaurusevičius skubiai surengė „Spaudos klubo“ laidą, kurioje susirinkę veikėjai visomis išgalėmis priešinosi šio Lietuvos karininko smurtinės mirties versijai. VSD skandalo metu „Spaudos klubas“ tapo nuolatine, parlamentinio VSD veiklos tyrimo priešininkų, tribūna.
Tai žmogus, kuris nesigėdija pasivadinti „valstybininku“. Tad nieko nuostabaus, jog Audrius Siaurusevičius yra įvardijamas kaip aktyvus „valstybininkų“ klano narys stovėjęs jo ištakose. Jis tvirtai gina jo interesus, o priešininkus yra pavadinęs „agresyvia mažuma“.
Šiam žmogui praėjusią savaitę LRT taryba patikėjo teisę vadovauti nacionaliniam transliuotojui. Nors, tai buvo eiliniai LRT vadovo rinkimai, kadangi ankstesnio šios įstaigos direktoriaus kadencija pasibaigė, tačiau liko įspūdis, kad šie rinkimai buvo itin svarbūs tiems žmonėms, kurie laiko šalies valdymo vadžias. Juk ateinantys du metai – rinkimų metai. LRT vadovo vaidmuo čia nepaskutinis.
Štai dabartinis Rinkimų įstatymas (manau šį nuostata išliks ir naujajame įstatyme) skelbia: „Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu.“ Tai, kad būtent dabar prie LRT vairo stojo A.Siaurusevičius – iškalbingas faktas. Iš „Spaudos klubo“ vedimo susidaro įspūdis, kad jis žmogus be skrupulų: kur reikia paspaus ir pasirems geležinės savos logikos argumentais, o jei kartais, neduok Dieve, rinkimus laimėtų kokie dešinieji, tai sugebės sukurti deramą opozicinę nuomonę.
Aišku, mums belieka spėlioti, ko reikia laukti iš naujojo LRT vadovo „Revoliucijos nebus. Bus evoliucija“, – žada A. Siaurusevičius. Tos evoliucijos taikinyje – naujienų, informacijos laidos, sėkmingai dirbančio Lietuvos radijo direktoriaus Rimgaudo Geleževičiaus galva. Atrodo, kad kai kuriuos LRT tarybos narius „papirko“ A.Siaurusevičiaus pažadas, kad televizijoje turėtų gerokai sumažėti lengvo turinio laidų.
Beje, LRT tarybos pozicija per rinkimus nustebino labiausiai. Juk taryba balsavo beveik vienbalsiai už Siaurusevičiaus kandidatūrą. „Bernardinai.lt” žiniomis, vienintelis tarybos narys, nepritaręs naujojo direktoriaus kandidatūrai, buvo Romas Sakadolskis. Beje, toks vieningas balsavimas atrodo daugiau nei keistai. Kaip ir nesuprantama yra buvusio konservatorių vyriausybės Ūkio ministro V. Milaknio ir Tėvynės sąjungos nario V. Ališausko pozicija. Tai nesutrukdė šios tarybos ir kone nuolatiniam „Spaudos klubo“ nariui R. Valatkai pareikšti: „A.Siaurusevičiaus išrinkimas LRT vadovu konservatoriams tapo daug baisesniu įvykiu negu šimtų skustagalvių eitynės Kovo 11-ąją.“ Tik leiskite paklausti, kur to nepasitenkinimo ženklai?
Žinoma, R. Valatka pasisako už savus. Tačiau, kai Lietuvos Vyskupų konferencijos atstovas V. Ališauskas balsuoja už A.Siaurusevičių, pradedi nieko nesuprasti. Esu įsitikinęs, kad tokiais atvejais LVK atstovas turėtų pasitarti su jį delegavusiais vyskupais, kas šiuo atveju tikriausiai nebuvo padaryta, nes sunkiai įtikima, kad Katalikų Bažnyčios Lietuvoje hierarchai galėjo palaikyti tokios personalijos kaip A. Siaurusevičius kandidatūrą.
Viskas atrodo dar absurdiškiau, kai pagalvoji, jog ši televizija ne tik paprastas informacijos kanalas. Ji simbolis, nes čia žuvo žmonės, kad ji būtų laisvo žodžio, o ne „Spaudos klubo“ televizija.