Metų pabaiga puiki proga pažvelgti atgal, įvertinti, kas buvo gražaus, o gal ir nemalonaus. Tad kas vyko mano pastogėje 2008-aisiais?

METŲ ĮVYKIS – LNK Gerumo dienoje mano Jolita gavo Gerumo sparną kaip įsimintiniausia laidos „Istorijos” herojė. Gražiai ir šiltai ji ant scenos atrodė. Dalyvaudamas laidoje įsitikinau, kad televizijai puikiai pritaikomi Baudrillard svarstymai apie tikrovės simuliakrus. Skirtumas tarp to, ką matai TV ekrane ir studijoje, yra didelis.

 

METŲ ATRADIMAS – Pirmą kartą gyvenime lankiausi Kryžių kalne. Prisipažinsiu galvojau, kad ši vieta yra paprasčiausia folkloro apraiška. Tačiau, kai mūsų kompanija užkopė į kalną, o aš penkiolikai minučių likau medituoti jo papėdėje, mano skeptiškumas išgaravo. Gėriau Kryžiaus slėpinį, man buvo paliudyta kaip Kryžius apglėbia Visatą ir kiekvieną žmogų. Dabar esu įsitikinęs, jog tai puiki dvasinio susitelkimo vieta.

METŲ KATARSIS – Tai tarptautinis teatrinis projektas „Liūdnos dainos iš Europos širdies“, kuriame visus vaidmenis suvaidino Aldona Bendoriūtė. Jos įstabi vaidyba tiesiog užburia, perskrodžia vidų, išveda iš skeptiškumo, abuojumo, kartėlio, cinizmo. Tad patiri terapiją. „Liūdnos dainos iš Europos širdies“ sukurtos pagal Dostojevskio romaną „Nusikaltimas ir bausmė“. Primygtinai siūlau visiems nepabijoti tam tikro iššūkio ir apsilankyti šiame spektaklyje.

METŲ KOMPLIMENTAS – „Todėl nustokime piktintis, kad mūsų spaudoje kritiškai ir dygiai (nors kartu argumentuotai ir taikliai) rašo tokie komentatoriai kaip Vladimiras Laučius, Tomas Viluckas, Andrius Navickas, Saulius Spurga ir Virginijus Valentinavičius. Padėkokime jiems, kad dar turime ką svarstyti ir kad mūsų politinė bei visuomeninė mintis dar rusena.
Bus gerokai liūdniau, jei jie vieną gražią dieną nustos rašyti ir tada vienintele aktualija taps tai, ką pasakė ir ką nutylėjo vienas ar kitas politinis klounas.“

Leonidas Donskis. Ar kritika griauna Lietuvos valstybę? “Balsas.lt”. 2008.01.21.

METŲ AKIBROKŠTAS – Po LNK Gerumo dienos buvo išplatintas tokio turinio pareiškimas spaudai, kuris pateko į visas žiniasklaidos priemones, rašiusias apie Gerumo dieną: „Jolita įsimylėjo ir ištekėjo už invalido vežimėlyje sėdinčio Tomo. Žmogaus, sergančio raumenų atrofija, ir, kaip sako gydytojai, nebeturinčio kūno. Jolita įsimylėjo jo sielą ir tapo Tomo rankomis ir kojomis, jo maitintoja ir jo prižiūrėtoja.“
Kitaip tariant, Jolita pamilo bekūnę būtybę, sielą… Atsilikusi, provinciali mąstysena apie negalią, nulinis suvokimas apie meilę. Šiaip turiu kūną (gydytojai nieko panašaus nėra sakę), mus jungia ne platoniškas ryšys, o uždirbu tiek pat kiek mano žmona, tad ji nėra mano „maitintoja“.

METŲ IŠPUOLIS – Išeivijoje gyvenantis prof. Zenonas V. Rekašius savo straipsnyje „Akiračiuose“ (kuris tučtuojau atsirado www.lrt.lt) mane priskyrė prie lietuviškojo makartizmo pradininkų. Kas toks buvo Joseph McCarthy susipažinkite čia.

METŲ DISKUSIJA – Diskusijos kone mano kasdienybė, bet pati vaisingiausia, su bendrijos Tikėjimo žodis pastoriumi Giedriu Saulyčiu, „Bernardinų“ erdvėje, apie skaistyklos dogmą. Man atrodo, jog įrodėme, kad skirtingai daugelį dalykų vertinantys žmonės gali korektiškai diskutuoti.

METŲ NUOTYKIS – Kai su bičiuliu Zigmu prisidėjome prie piliečių iniciatyvinės grupės parašų rinkimo akcijos, kad būtų persvarstytas atominės elektrinės įstatymas ir Palangos centre rinkome parašus prie „Maximos“. Patikėkite, patirtis neįkainojama!

Visko buvo daug šiais metais. Sudrebinimų, polėkio ir skausmo, nesusipratimų ir atradimų. Tarp pastarųjų – susirgau „bloginimu“! Tačiau niekas nepranoks to malonumo, kurį patiri sutikęs naujus žmones, senus bičiulius, atskleidęs kažką nauja mylimųjų veiduose. Visiems bičiuliams, skaitytojams, kritikams nuoširdus AČIŪ!

Susiję įrašai:

• JUBILIEJUS
• ROŽĖS UŽKALBĖJIMAS
• T. IR J. VILUCKAI: „DĖKOJAME DIEVUI UŽ NEGALIĄ, PER KURIĄ ESAME KARTU“
• LATVIŠKI UŽRAŠAI (I). KELIAUTOJO DŽIAUGSMAI IR RŪPESČIAI
• PO POPIEŽIAUS PRANCIŠKAUS BUČINIO STEBUKLINGAI PAGIJO MERGAITĖ