Konstitucinio Teismo (KT) teisėja Ramutė Ruškytė pareiškė atskirąją nuomonę dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, kurią KT praėjusią savaitę pripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Tai ženklas, kad šeimos klausimas yra daugiasluoksnis ir net tarp KT teisėjų nėra dėl jo vieningo sutarimo.
Nuo Margirio laikų, kai Pilėnuose išsižudė pilies gyventojai, mūsų tautinėje sąmonėje glūdi suicidinis instinktas, kompleksas, kuris perduodamas iš kartos kartą. Jis tam tikrais istorijos tarpsniais ima ir pasireiškia visu gražumu. Kalbant metaforiškai mums žūtbūt reikia sudegti, susinaikinti, palikti po savęs tuščias pilis.
Taip įvyko praėjusią savaitę, kai garsiausi šalies teisininkai demontavo šeimos apibrėžimą, kuris ją laikė vyro ir moters santuokos pagrindu sukurtą, artimais giminystės ryšiais susijusią asmenų bendruomenę.
Kas bendra tarp kažkokio šeimos apibrėžimo ir lietuvių išlikimo, – galite paklausti. Ar šeima Lietuvoje žlunga tik dėl to, kad neturėjome jos įstatymiško apibrėžimo, o dabar po KT sprendimo paprasčiausiai išnyks?
Ir teisus Rimvydas Valatka teigdamas: “Galima sugalvoti kokį tik nori šeimos apibrėžimą ir kiek nori kartų jį įkalti į įstatymą, bet žmonės kaip skyrėsi, taip skirsis, jauni žmonės kaip gyveno susidėję, taip ir gyvens.” Juk tik totalitarinė valstybė gali drausti savo piliečiams gyventi su kuo ir kaip nori.
Tačiau merginos vis tiek svajoja apie baltas sukneles puošnioje vestuvių ceremonijoje, o vaikinukai apie nuosavus namus, kuriuose susisuktų gūžtą. Naivu ir stereotipiška? Galbūt. Ir niekas nenuginčys, kad šis gyvenimo projektas, kurį vadiname santuoka, neretai nenusiseka. Kaip bebūtų, bet ir tuomet ne vienam ji lieka kažkokiu idealu, poelgiu, kuriam reikia drąsos ir asmenybės brandos.
Tokį žingsnį valstybė, jei nori išlikti ant pasaulio žemėlapio, turėtų skatinti. Štai vokiečiai be skrupulų mokesčiais net baudžia nesusituokusius piliečius. „Diskriminacija!” – sakytų mūsų lygiateisiškumo adeptai. Gal tokia mąstysena pragmatiška, bet susituokę, tvarkingai gyvenantys, auginantys vaikus žmonės turi sulaukti valstybės paramos, tai reikštų – tuoktis ir turėti vaikų yra ne vien gražu ir moralu, bet ir naudinga.
Ką matome dabar? Tvarkingos šeimos, kurios ryžosi turėti vaikų vos galą su galu suduria, kol į viską spjauna ir emigruoja, šeima auginanti du-trys vaikus greitai mūsų visuomenėje taps alternatyviu gyvenimo būdu, o jaunos poros delsia įteisinti savo bendrą gyvenimą dėl to, kad vienišos motinos statusas labiau „apsimoka“ – didesnės socialinės išmokos.
Po KT sprendimo ši krizinė situacija tik gilės. Juk nebėra jokio skirtumo tuokiasi piliečiai ar ne, susilaukia kartu gyvenančios poros vaikų ar ne. KT nė motais, kad susidėjusių partnerystės forma dažnai nėra apsisprendimas visam gyvenimui, kad ji yra naujas reiškinys šiandienos visuomenės gyvenime, savo esme neinstituciškas ir labiau laikytinos ne šeima, bet alternatyva jai.
Daugumai jaunų žmonių ji paprasčiausiai tėra tarpinė stotis, perėjimo į santuoką būklė. Juk per ją nūdienos visuomenėje tarsi legalizuojamas jauno žmogaus lytinis gyvenimas, jis taip juo gali mėgautis be konkrečių įsipareigojimų. Tai KT iškilmingai kanonizavo į šeimos rangą.
Valstybė kol kas vykdė tik socialinę politiką, paremtą finansinėmis išmokomis motinoms. Tokios politikos rezultatai apgailėtini: demografinė padėtis apverktina, daugiavaikystė sukompromituota, nes buvo atsiradęs „vaikų gimdymo“ (nesvarbu nuo kelių tėvų) verslas, kurio viršūnė – neseniai girtuoklės septynių vaikų motinos “šeimoje” nusižudęs devynmetis.
Deja, kitokios, stiprinančios šeimos, kaip vieneto jungiančio tėvą, motiną ir vaikus, materialinę bazę, politikos nebus. KT buldozeriui pervažiavus Valstybinę šeimos politikos koncepciją, kurią savo parašais parėmė 30 tūkstančių šalies piliečių, faktiškai sužlugo bet kokie planai kurti šeimos politiką Lietuvoje. Juk dingsta pats šeimos politikos subjektas ir ji darosi negalima, nes nebėra aišku, į ką ji turi būti nukreipta.
KT pasakius, kad: „Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“, gaunasi, kad po šios sampratos stogu telpa bet kas. Pavyzdžiui, neapsiplunksnavę aštuoniolikmečiai, kurie “sumetę skudurus” oriai vadinasi šeima…
Ir kokia gražbylyste beužsiimtų lietuviškieji teisės guru, KT tarus vieną žodį bus ir kiti. Pilėnai toliau liepsnos.
Susiję įrašai:
- KONSTITUCINIS TEISMAS ATIDARĖ PANDOROS SKRYNIĄ
- VALSTYBĖ BE ŠEIMOS – PASMERKTA
- HOMOSEKSUALŲ PARTNERYSTĖS: KAM PRIKLAUSO PASKUTINIS ŽODIS?
- DĖL ŠEIMOS KONCEPCIJOS
- BIJOME VAIKŲ?
