Kasmet vasario 11 d. minimas Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas mažame Prancūzijos pietvakarių Lurdo miestelyje, Massabellio kalno grotoje keturiolikmetei vietos mergaitei Bernadetai Subirous. Lurdas yra tapęs neatsiejama liaudies pamaldumo dalimi. Po pasaulį paplito milijonai Lurdo grotų, o dažnoje bažnyčioje stovinti mėlyna mantija apsisiautusios Marijos statula priklauso taip pat Lurdo fenomenui.
Jis paliko pėdsaką net kino pramonėje, nes jo įvykius vaizduojantis Henry Kingo filmas Bernadetos giesmė (The Song of Bernadette) 1944 m. laimėjo tris Aukso gaublius ir keturis Oskarus.
Na, o pradžia buvo pakankamai kukli. Eidama su kitais vaikais rinkti žabų nusigyvenusio malūnininko dukra Bernadeta netikėtai grotoje išvydo baltai apsirengusią moterį. Išsigandusi mergina puolė melstis rožinį, o regėjimas liovėsi. Po trijų dienų apsireiškimas pasikartojo, iš viso iki 1858-ųjų liepos 16 dienos jų buvo aštuoniolika. Jų metu „baltoji ponia“ perdavė merginai raginimą atgailauti ir melstis už nusidėjėlius, prašymą kunigams organizuoti procesiją į tą vietą ir joje pastatyti koplyčią. Vieno apsireiškimo metu Dievo Motina liepė Bernadetai rausti žemę ir toje vietoje ištryško šaltinis, kuris vėliau taps maldininkų traukos objektu.
Prie Massabellio grotos apreiškimo metu pradėjo plūsti minios. Tai sukėlė laisvamaniškos valdžios ir Bažnyčios vadovų susirūpinimą. Valdžia pradėjo drausti ten būriuotis, net trumpam buvo sulaikiusi regėtoją, o vietos dvasininkai buvo itin atsargūs ir rezervuoti. Tačiau garsas apie prie šaltinio prasidėjusius stebuklus bei Marijos apreiškimus greitai pasklido po visą Prancūziją. Praėjus dvejoms savaitėms po paskutinio apsireiškimo buvo sudaryta bažnytinė komisiją tirti jo autentiškumą, kuri po ketverių metų patvirtino jo antgamtinę kilmę.
Pačiai Bernadetai buvo uždrausta lankytis grotoje. Ji buvo išsiųsta į Neverą mokytis rašto ir įgyti amato. Sulaukusi pilnametystės ji tapo vienuole šarite. Mirė nuo tuberkuliozės, turėdama vos trisdešimt penkerius metus.
Ilgainiui malonėmis, ypač stebuklingais išgijimais, išgarsėjusi vietovė tapo labiausiai Europoje maldininkų lankoma Dievo Motinos šventovė. Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas Darius Liutikas sakė, kad lietuvių piligriminės kelionės į Lurdą yra vienos iš populiariausių, šalia piligrimisčių į Romą, Medžiugorję, Taize vienuolyną Prancūzijoje, Šventąją Žemę.
Tad kas traukia piligrimus į Lurdą? Štai, nors ir būdamas netikintis Emile Zola rašė: „Aš tikiu nežinomos galios taurų dvelkimą, kuris sklinda iš minios per aštrią tikėjimo krizę“. Darius Liutikas pastebi, kad Lurde piligrimams suteikiamas visas spektras dvasinių veiklų. „Piligrimai čia gali praleisti ne vieną dieną, ir kasdien melsdamiesi prie apsireiškimo grotos, ar dalyvaudami žvakių procesijoje, ar eidami Kryžiaus kelią, ar tiesiog medituodami Rožinį vienoje iš koplyčių, jie patiria dvasines malones bei Švč. Mergelės Marijos veikimą. Kiekviena čia praleista diena, tai – naujos dvasinės įžvalgos ir nauji gyvenimo vertinimai. Be to, Lurdas garsėja savo stebuklingomis gydomosiomis galiomis. Šiuo aspektu, tai pati populiariausia vieta krikščioniškame pasaulyje, kur piligrimai stebuklingo šaltinio vandenyje ieško ne tik dvasinio, bet ir fizinio išgijimo. Ir dažnas atvejis, kad šie stebuklai įvyksta.“ – sakė Liutkias.
Dabar į Lurdą, kasmet atvyksta apie 6 mln. piligrimų iš viso pasaulio, jis yra tapęs visuotiniu stebuklingo išgijimo simboliu. Nors autoritetinga Bažnyčios sudaryta medikų ir teologų komisija oficialiai nepaaiškinamais yra patvirtinusi tik 67 Lurde įvykusius išgijimus (paskutinis patvirtintas 2005 metais), tačiau yra užfiksuoti tūkstančiai oficialiai nepatvirtintų išgijimų, kurie įvykdavo išgėrus stebuklingojo šaltinio vandens ar juo nusiprausus.
Būtent kamuojami negalių ir ligų maldininkai yra labiausiai čia laukiami. Jie apgyvendinami svečių namuose Accueil Notre Dame, kurie yra specialiai pritaikyti sergantiems ir neįgaliems piligrimams. Šiuose kelių aukštų namuose su aptarnaujančiu medicinos bei slaugos personalu yra 900 lovų ir 290 kambarių.
„Lurdas tuo ir traukia piligrimus, kad visa miestelio infrastruktūra yra skirta būtent jiems. – sakė Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas – Čia nakvynę gali rasti milžiniškos minios piligrimų. Rūpinamasi jų maitinimu, sudaromos puikios sąlygos maldai bei tikėjimo stiprinimui. Sudaromos atskiros piligriminės programos tiek atvykstantiems pavieniui, tiek organizuotoms grupėms, tiek jaunimui, tiek brandaus amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems. Neužmirštami ir pažintiniai, turistiniai piligrimų poreikiai. Muziejai, Pirėnų kalnai, kavinės ir restoranai, gausybė suvenyrų parduotuvių taip pat skatina piligrimus čia praleisti ne vieną akimirką.“
Kaip ten bebūtų, bet apsireiškimas Lurde stipriai paženklino XX a. katalikybę ir tapo dideliu iššūkiu modernių laikų racionalumui, tvirtindamas paslapties buvimą bei jos galimybes prakalbinti žmogų.
Svarbiausios su Lurdo apreiškimu susijusios datos
1858 metais vasario 11 d. – liepos 16 d. įvyksta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimai Bernadetai Subirous.
1862 metais Tarbes vyskupas Laurence pripažino apsireiškimo antgamtinę kilmę.
1866 metais liepos 29 d. Bernadeta tampa vienuole.
1879 metais balandžio16 d. miršta Bernadeta.
1933 metais gruodžio 8 d. popiežius Pijus XI Bernadetą Subirous paskelbė Bažnyčios šventąja.
1983 metais Lurde lankėsi Jonas Pauliaus II ir tapo pirmuoju popiežiumi oficialiai apsilankiusiu ten.
1992 metais popiežius Jonas Pauliaus II vasario 11-ąją – Lurdo Dievo Motinos liturginę šventę – paskelbė Pasauline ligonių diena.
Susiję įrašai:
- APREIŠKIMAI, REGĖJIMAI IR ŠILUVA
- KUO GRĮSTAS MŪSŲ PAMALDUMAS DIEVO MOTINAI?
- KAIP VILUCKAS TAPO RIMTA PROBLEMA
- 2008-IEJI BAŽNYČIOS METAI LIETUVOJE: NEAPSIRIBOTA SAKYKLOMIS
- ALKANAS PROTAS
