LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKA IR PEREINAMASIS LAIKOTARPIS

Vakar paskelbti „Veido“ apklausos duomenys dar kartą įrodo, kad Lietuvos užsienio politika šalies piliečiams atrodo neatitinkanti jų interesų. Apklaustiems žmonėms atrodo, kad šalies užsienio politika kenkia Lietuvos ekonomikai ir jos geriems santykiams su kaimynais.

Tai reiškia, kad piliečių akimis žvelgiant, mūsų užsienio politikos strategai vykdė URM, o ne Lietuvos užsienio politiką. Prisiminkime, kaip prezidento rinkimų kampanijos metu susitikime su Mykolo Romerio universiteto studentais būsimoji šalies vadovė Dalia Grybauskaitė ironizavo, kad Europos Sąjungos (ES) struktūrose veikiantys mūsų diplomatai taip dirba, „kad į Lietuvą grįžę Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai galėtų pasigirti, kokie jie didvyriai“. Verta pastebėti, kad Grybauskaitei tapus prezidente jokių revoliucijų šalies užsienio politikoje neįvyko, ką ir patvirtina skelbiamos apklausos rezultatai. Kita vertus, akivaizdu, kad tokia padėtis, kokia yra dabar, netenkina ir šalies vadovės, tai paliudija ir pokyčiai URM vadovybėje.

Tačiau būtų neteisinga užmerkti akis prieš Dalios Grybauskaitės bandymus pertvarkyti užsienio politikos rodykles. Kitaip tariant, jas suderinti su ES kryptimis, nes, norime mes to, ar ne, po Lisabonos sutarties ES šalių narių savarankiškumas užsienio politikos srityje tampa labai apribotas. Pavyzdžiui, ES politika Baltarusijos atžvilgiu kinta, tad tiek aistrų kėlęs jos vadovo vizitas į Lietuvą buvo dėsningas.

Tad šalies užsienio politika išgyvena pereinamąjį laikotarpį, kuris neišvengiamai yra susijęs su tam tikromis problemomis, kurias įvardijo ir „Veido“ apklausos dalyviai. Netiesiogiai, kad esama tarpinės būsenos šalies užsienio politikoje, leido suprasti ir pati Grybauskaitė. Praėjusį mėnesį kalbėdama Lietuvoje reziduojantiems užsienio šalių ambasadoriams, prezidentė pareiškė, kad 2010 metai Lietuvai bus „mūsų užsienio politikos prioritetų įtvirtinimo metai“. Juk įtvirtinti reikia tai, kas neturi tvirtų pamatų…

Nors buvo nemažai kalbėta apie „naująją užsienio politiką“, aiškiai suformuluotų jos gairių, apibrėžtų prioritetų ir konkrečių krypčių niekur oficialiai išdėstyta kol kas nėra.
Todėl belieka nekantriai laukti prezidentės metinio pranešimo Seime. Jame turėtume sulaukti žinios, kaip Lietuva bendraus su pasauliu ir su savo kaimynais. Gal tuomet baigsis ir pereinamasis laikotarpis mūsų užsienio politikai?

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai: