Kad iki Seimo rinkimų liko nedaug laiko (geri metai), skelbia ne tik kalendorius. Artėjančius rinkimus galima nujausti vos žvilgtelėjus į krašto politinį ir partinį gyvenimą. Partijos jungiasi ir atsiskiria, senos ir niekam neįdomios tepliojasi makiažu, pagaliau kuriasi naujos.

Visi šie procesai primena vieną keistą padarą iš animacinės amerikiečių komedijos “CatDog“. Tai – katės ir šuns hibridas, kurį mūsų vertėjai pakrikštijo Katašuniu. Šis dviejų skirtingų prigimčių mišrūnas yra vaikščiojanti nelaimė, patenkanti į pačias netikėčiausias ir kvailiausias situacijas, kurios amžių sandūroje priversdavo prie televizorių kikenti ne vieną Vakarų paauglį.

Katašunis buvo tiek apžavėjęs Antaną Nedzinską, kad šis juo persirengęs ir jam paskyręs savo dainą bandė šturmuoti “Eurovizijos” dainų konkurso aukštumas. Į “Euroviziją” Antanui nepavyko patekti, o Seimo barjeras jam nebuvo per aukštas. Nenuostabu, nes katašunizmas yra lietuviškos politikos požymis.

Pastaruoju metu jo pavyzdžių padažnėjo. Štai susijungė Darbo ir Naujosios sąjungos partijos. Atrodytų, nieko nuostabaus, bet prisiminus jų lyderių Viktoro Uspaskicho ir Artūro Paulausko santykius katašuniena atsiduoda. Juk būtent dėl “darbiečių” balsų A.Paulauskas 2006 metais prarado Seimo pirmininko kėdę, nes kažkoks šuo pasivažinėjo parlamento automobiliu.

Įtūžęs A.Paulauskas, kartu su kolegomis iš neregistruotos partijos, “darbiečių” būstinę užtvindė operatyvininkais. Tačiau kai A.Paulauskas pasiekė politinį dugną, jam beliko nusižeminti, kad galėtų grįžti į jaukią ir šiltą Seimo nario vietą, o tam reikia katės ir šuns sukergimo.

Rudenį numatomas Arūno Valinsko vadovaujamos Tautos prisikėlimo partijos susijungimas su Liberalų ir centro sąjunga. Kas galėtų paaiškinti, kuo panašios liberalizmo idėjos ir agitbrigadininkų klounados? Įspūdingai atrodo ir būsimos partijos politinių veidų galerija.

Apie naujos politinės jėgos kūrimą neseniai pareiškė ir Vilniaus meras Artūras Zuokas. Pasak jo, inicijuojama partija “vienys centro dešinės pakraipos politikus, kuriems bus nesvetima atsakingo liberalizmo idėja ir krikščioniškosios vertybės”. Tik lieka neaišku, ką bendra su krikščioniškosiomis vertybėmis turi Vilniaus pavertimas “Rubikono” imperija, būsimos partijos šulo Žilvino Šilgalio lakstymas po televizorių su karvės tešmenimis ir Agnės Zuokienės plušėjimas už embrionų šaldymą? Ko gero, tiek, kiek “krikščionių” partijos pavadinimas su Jėzaus Kristaus mokymu.

Pagaliau praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad bus šalies padangėje partija, kuri vadintųsi Atkurtos Lietuvos prezidento sąjunga, ir turėtų atsirasti vietoj Lietuvos laisvės sąjungos. Ši partija – ubagų karaliaus Vytauto Šustausko ir milijonierės prezidento Algirdo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės junginys. Ką turėtų pasakyti V.Šustausko mylimi “vargšai”, kad jiems priskiriamai partijai vadovaus garsaus viešbučio savininkė, kuri žūtbūtinai siekia iš valstybės biudžeto prezidentinės rentos?

“Katašunio” serialo žiūrovai juokiasi iš šio animatorių fantazijos vaisiaus. Žvelgiant į mūsų politinio gyvenimo personažus pirma reakcija – šypsena. Tačiau kol katašunis krečia cirkus, lieka kvatoti, bet kai bandoma įtikinti, kad padaras, kurio viename gale maivosi šuns snukis, o kitame – katės, yra gražus ir unikalus gyvūnėlis, pasidaro nejauku.

Valstietis pamatęs tokį baisūną paprasčiausiai jį nudobtų ir jokie gyvūnų teisių apsaugos įstatymai jo nesulaikytų. To reikalautų sveikas protas. Siūlydami tokius katašunius piliečiams mūsų politikai ir politikieriai Lietuvos žmones laiko nesubrendėliais, kurie gali žavėtis politinėmis haliucinacijomis.

Susiję įrašai:

• A. ZUOKAS, LIBERALIZMAS IR KRIKŠČIONIŠKOS VERTYBĖS
• A. PAULAUSKAS TIK PADĖTŲ D. GRYBAUSKAITEI VĖL TAPTI PREZIDENTE
• GENEROLAS LAURINKUS EINA Į ŽVALGYBĄ
• POLITIKAI IR VALDŽIA YRA SUAUGĘ KAIP SIAMO DVYNIAI
• TIKRASIS TESTAS A.KUBILIAUS DAR LAUKIA