Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pranešė, kad pasirašė Seimo priimtą Švietimo įstatymą. Tačiau nuo šių metų liepos įsigaliosiantis švietimo sistemą reformuojantis naujos redakcijos Švietimo įstatymas vis kaitina aistras. Lenkų tautinė mažuma jaučia, kad šiuo įstatymu siekiama ją asimiliuoti, nes pagal jį tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo, pilietiškumo pagrindų pamokos vyks lietuvių kalba.
Prezidentei pasirašius įstatymą, netrukus sureagavo ir aukščiausi Lenkijos pareigūnai. Štai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė: “Mes esame nusivylę, nes prašėme gerbti mažumų padėties nebloginimo principą.” Žymusis Jaroslawas Kaczynskis ragino Lenkijos vyriausybę imtis priemonių, kad būtų sumažinta Lietuvos lenkams daroma žala. Lenkijos Senato pirmininkas Bogdanas Borusewiczius šalių santykius tiesiog dramatizavo: “Jie tokie blogi, kad neįsivaizduoju, jog galėtų būti dar blogesni.”
Tačiau verta retoriškai klausti, ar blogėjantys santykiai nereiškia, kad jie jau anksčiau ne visais aspektais buvo idealūs, o problemos tušuojamos? Puikiu pavyzdžiu galėtų būti ir vadinamasis veidrodinis principas, kuris bando užtikrinti lygias sąlygas pažinti savo gimtąją kalbą, kultūrą ir istoriją tiek Lenkijos lietuviams, tiek Lietuvos lenkams. Dabartinė su Švietimo įstatymo peripetijomis susijusi krizė parodė, kad šis principas neefektyvus, nes neturi aiškių kriterijų. Kilus ginčams prasideda dalykų minučių, vadovėlių centimetrų skaičiavimas, o tai tik apsunkina diskusijas.
Ši krizė akivaizdžiai atskleidė, kad pati tautinių mažumų mokyklų idėja yra nevykęs dalykas. To išsivysčiusių Europos Sąjungos (ES) valstybių švietimo sistemos netoleruoja. Neįsivaizduojamas dalykas, kad Airijoje, Anglijoje ar Ispanijoje gausiai gyvenantys mūsų tautiečiai reikalautų savo ten gimusiems vaikams valstybės išlaikomų lietuviškų mokyklų. Paprasčiausiai jų nėra, bet niekas nekelia problemų, kad būtų šeštadieninės mokyklos, kuriose vaikai iš tautinių mažumų susipažintų su savo tautos kalba, kultūra ir istorija. Lieka neaišku, kodėl Lietuva ir Lenkija leidosi keliu, kuris dabar nuvedė šalių santykius į aklavietę.
ES struktūros apskritai kreivai žiūri į tautinių mažumų puoselėjimo reikalus, nes bet koks didesnis ir organizuotas tautinis telkinys gali išsirutulioti į nacionalistinį sąjūdį, o čia jau ir žingsnis iki lokalaus konflikto. Europa yra pavargusi nuo nacionalinių konfliktų, tad klostosi nepalanki terpė tautinių mažumų politikai.
Tai supranta vis daugiau politikų. Štai praėjusių metų spalį Vokietijos kanclerė Angela Merkel susitikime su jaunaisiais savo partijos – Krikščionių demokratų sąjungos – nariais pareiškė, kad daugiakultūriškumas “visiškai žlugo”. Vokietijoje ilgai buvo manoma, kad kitataučių kultūros, kalbos, religijos puoselėjimas padės sugyventi su vokiškomis vertybėmis, o mainais buvo laukiama lojalumo valstybei. Rezultatas? Net Vokietijoje gimusiems turkams gimtinė yra ne Vokietija, o Turkija. Formuojasi kultūriniai ir mentaliniai getai, kurie fragmentuoja naciją ir kuria įtampos židinius.
Akivaizdu, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiams reikalinga “perkrova”. Juk kalbama apie dvi modernias ES valstybes. Pats laikas pasakyti: sudiev senamadėms nuostatoms, kurių apstu abiejose pusėse. Pavyzdžiui, Pilietinės platformos atstovas Lenkijos Seime Janas Kuriata dar prieš metus svarstė:
“Čia yra kenčianti Lietuvos lenkų mažuma, kuri savo širdyje nešioja Lenkiją, tėvynę. Neseniai mačiau Lenkijos televizijos laidą, kur buvo rodomas Vilnius, kiekvienam lenkui brangios žemės. Taip užsižiūrėjau, kad man atrodė, jog rodoma Lenkija. Ir tik vėliau kilo mintis, kad tai jau nėra Lenkija, kad tai jau vis dėlto kita šalis, nors kiekvienas akmuo čia lenkiškai kalba.”
Ar modernūs Europos politikai gali sau leisti tokias apipelijusias kalbas? Kaip ir Lietuvai laikas atsikratyti vaikiškos “w” raidelės baimės savo pasuose.
Juk alternatyvų Lietuvos ir Lenkijos bendrabūviui nėra.
Susiję įrašai:
- RINKIMAI VOKIETIJOJE – ANGELOS MERKEL RANKOS, AROGANTIŠKAS SOCIALDEMOKRATAS IR PEDOFILUS FINANSAVĘ ŽALIEJI.
- APIE PRIEŠUS AUSTRUS IR LIETUVOS DRAUGUS
- AR ĮMANOMA TAUTINĖ IDĖJA?
- PALIKIME RAMYBĖJE V. LANDSBERGĮ, NES NE JIS ŠIUO METU YRA LIETUVOS PROBLEMA
- ADVENTAS VOKIETIJOJE
