Vis mąstau, kodėl žmones traukia Ventspilis. Mano galva, miestas turi aiškiai išreikštą koncepciją. Tai – garsiosios Ventspilio karvės, jūrinio miesto idėja, šeimos poilsio vieta, sportiškumo erdvė. Ventspilis yra vieta, kurioje susilieja šiuolaikiškumas ir praeitis, kūrybiškumas ir verslumas, poilsis ir darbas, kitaip tariant, – pačios įvairiausios žmogaus gyvenimo briaunos.
Krizės pėdsakai
Atvykęs į Latviją nevalingai ieškai krizės pėdsakų. Automobilių akivaizdžiai daugiau Lietuvoje. Akis bado ir gana dažnai randamas užrašas ant pastatų „Pardod“.
Užėjęs į kavinę ir sočiai pavalgęs nustembi, kad sumoki apie 5-10 litų pigiau nei tokio pobūdžio įstaigoje Lietuvoje. Aptarnaujama greitai ir maloniai. Gal krizė išmoko branginti klientus, ko dažnai pasigendu Palangoje? Tiesa, Ventspilyje maitinimo įstaigų nedaug, ypač tokių, kurios būtų pritaikytos ratuotam klientui. Patiko viešbučio „Juras Brize“ kavinukė, kurioje simpatiška padavėja meniu mokėjo ne tik rusiškai ir angliškai, bet ir lietuviškai! Maloniai laiką praleidome ir Ventspilio senamiestyje įsikūrusioje jaukioje „Burgis“ kavinėje.
Ventspilio lūšnynų milijonieriai
Ventspilis stebino kontrastais. Šalia puikiai įrengtos uosto krantinės, turizmo informacinio centro riogso negyvenami pastatai ar romų apgyvendinti „laužynai“. „Ventspilio lūšnynų milijonieriai“ – pratarė mano bičiulis Laimonas apie susispietusį romų vaikų būrelį. Mažieji čigoniukai net išsižiojo iš nuostabos pamatę mane vežimėlyje. Supratau, kad panašūs svečiai čia retas reiškinys.
Livonijos ordino pilis
Tarp lankytinų Ventspilio objektų yra XIII a. Livonijos ordino pilis. Lietuvoje tokių senų pilių neturime, o ir į senesnį pastatą su ratukais nepateksi. Buvau įsitikinęs, kad į ją pažiopsosiu ir tiek. Tačiau budinti pasakė, kad galiu patekti į pilies vidų, nes yra liftas.
Pilies ekspozicijos ne kažin kas, ten prikrauta visko ir nieko. Pavyzdžiui, vestuvinių suknelių kolekcija. Tiesa, čia buvo mūsų mamų ir truputį senesnių laikų nuotakų aprėdų.
Arba tradiciniai latvių liaudies rūbai.
Tačiau man patiko, nes visą savo esybe galėjau pajusti, iš pilies sienų, senovės dvelksmą.
Tiesa, mane visada stebina, kaip sugebama iš niekų organizuoti pramogėles, smagias akimirkas, kad ir pilies kieme.
Uostas atvira erdvė
Bevaikščiojant Ventspilio krantine vis neapleido klausimas, kodėl Klaipėda neišnaudoja savo galimybių… Gaunasi, kad uostas yra tik ūkinis objektas. Nors Ventspilis yra viena iš Baltijos naftos arterijų, tai besisvečiuojant mieste nekrenta į akis. Negana to, prieinamumas Ventspilyje didelis: kone visur galima statyti automobilius, yra nemažai stovėjimo aikštelių. Beje, jūrinė tematika jaučiama daug kur ir vykusiai išnaudojama. Pavyzdžiui, senų inkarų ekspozicija.
Galima pasivaikščioti po laivą.
Nors buvo stiprus vėjas, kurio pakeltas smėlis nugulė į plaukus ir po rūbais, girgždėjo tarp dantų, tačiau neišdildomą įspūdį paliko pasivaikščiojimas po Pietų molą. Gamtos ir žmogaus sąlytis sukuria nepakartojamą atšiaurumo ir bendrumo atmosferą.
(B. d.)
Susiję įrašai:
- LATVIŠKI UŽRAŠAI (I). KELIAUTOJO DŽIAUGSMAI IR RŪPESČIAI
- MERGINA IŠ IPANEMOS
- LATVIŠKI UŽRAŠAI (3). GOTINA
- LATVIŠKI UŽRAŠAI (IV). SABILĖS LĖLĖS.
- NUŽUDYTI PILIETIŠKUMĄ