Stebint su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo istorija susijusias peripetijas, susidaro įspūdis, kad esame slogaus spektaklio žiūrovai.
Čia vertėtų prisiminti banalią tiesą: jei esama spektaklio, tai yra ir žmogus už scenos – režisierius. Jis (jie) prieš statydamas šį spektaklį siekė ne žiūrovų katarsio, kaip būdavo Antikos epochoje, bet kad šie gūžčiotų pečiais murmėdami “Kažkoks absurdas!” ir galvotų patekę į postmodernų chaosą.
Visų paprasčiausia būtų manyti, kad FNTT pareigūnų atleidimas susijęs tik su jų atliekamais tyrimais, kurie galėjo užkabinti įtakingus liberalcentristų rėmėjus. Tai reikštų, kad Liberalų ir centro sąjungos lyderio Algio Čapliko ironija, esą ši partija valdo ne tik Vidaus reikalų ministeriją, bet ir Valstybės saugumo departamentą, Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą prie Krašto apsaugos ministerijos, Generalinę prokuratūrą ar prezidentūrą, būtų taikli.
Juk ši partija yra verta tik apgailėtino parsiduodančio žigolo vaidmens. Ji režisieriams reikalinga kaip viena iš priemonių sunkioje kovoje dėl galios. Pažeidžiami Raimundas Palaitis ir A.Čaplikas tėra manipuliuojamos figūrėlės, kurios patogios stumtelėti, bet daug negeba nuveikti, nes ministras “nė prie ko”, o “trečiojo kelio” kelrodė žvaigždė A.Čaplikas vos išnešė sveiką kailį iš Sveikatos ministerijos.
Pašalinti kažkieno nekenčiamus pareigūnus, vadinasi, įgyvendinti tik dalį didžiulio scenarijaus, kurio tikslas – išblaškyti dabartinės valdžios pajėgas. Juk 2012-ieji yra rinkimų į Seimą metai, o krašto ekonomikos prognozės vienos geriausių Europos Sąjungoje – tai gali suteikti krikdemams-konservatoriams šansų neblogai pasirodyti rudens batalijose.
Visų pirma stebina pats FNTT vadovų atleidimo metas. Nuo garsiosios informacijos apie “Snoro” nacionalizavimą nutekinimo praėjo trys mėnesiai, Generalinė prokuratūra net bylos dėl šio klausimo nekėlė. Tuo tarpu R.Palaitis “ūkinę veiklą” Vitalijui Gailiui pasiūlo prieš pat Vasario 16-ąją, po kurios tuoj pat premjeras Andrius Kubilius savaitei išvyksta į Japoniją. Tai įrodo, kad operacijai buvo kruopščiai ruoštasi iš anksto.
Tačiau pagrindinis šio scenarijaus taikinys – prezidentė Dalia Grybauskaitė. Liaudyje jos autoritetas didelis, ji aktyviai reiškiasi vidaus politikoje, mėgsta savo kabinete “pakratyti” už pakarpos kostiumuotus vyrus. Visi žino, kad prezidentės patarėjų korpusas strateginiais gebėjimais neblizga, nes tokia yra tik viena asmenybė prezidentūroje – pati Jos Ekscelencija.
Tad žinant visas šias aplinkybes reikėjo tik mestelėti “jauką” – naujas aukas prezidentės pykčiui pasireikšti – gyvenimui “neužsidirbusius” pareigūnus. Ir prezidentė “užkibo”. Užuot nesikišusi į sau nepavaldžios žinybos reikalus, ji vėl pasijuto šeimininkė. Tačiau V.Gailius ne koks Darius Valys – parodė stuburą.
Toliau įvykiai klostėsi sava vaga. Visuomenės, žiniasklaidos, nevyriausybinio sektoriaus reakcija buvo prognozuotinas dalykas. Kaip ir piliečių nusivylimas prezidente ar trintis tarp koalicijos partnerių. Juk jei situacija “įkais” iki aukščiausio laipsnio, galima A.Kubiliaus Vyriausybės griūtis ir net pirmalaikiai rinkimai.
Iki šiol daug kam atrodė, kad D.Grybauskaitė ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS- LKD) sudaro politinį monolitą. Tačiau FNTT istorija tapo pleištu, kuris paliko pėdsaką šiems santykiams. Net jei įsivyraus šalta taika, TS-LKD veikėjai ir rėmėjai visada prisimins prezidentės leptelėjimą apie “netirtus konservatorius”.
Tad režisierius pasiekė nemažai. Yra įprasta, kad po spektaklio premjeros scenoje pasirodo režisierius. Šįsyk jo neišvysime, nes nėra aplodismentų, vien apmaudas ir kartėlis, o jis ir nemėgsta rampų šviesos.
Jis juk – valstybininkas.
Susiję įrašai:
- SOVIETINIAI PREZIDENTĖS METODAI
- MANO LIETUVA BEDALE, AR BIJAI?
- PREZIDENTĖS HEROJAI
- GALIOS CENTRAI SUSIDURIA NE ŠIAIP SAU
- AR NESUTARIMAI DĖL FNTT VADOVŲ ATLEIDIMO NEIŠARDYS VALDANČIOSIOS KOALICIJOS?