Kodėl mums yra svarbus šis evangelisto Luko liudijimas apie Prisikėlusiojo susitikimą su savo mokiniais?
Jis byloja apie kūno prasmę, kuri aprėpia mus nuo pradėjimo iki prisikėlimo. Nes prisikėlimo tikrovė laukia mūsų visų ir būsime prikelti su kūnais. Kaip tai vyks nežinome, bet nėra kito pavyzdžio, kaip tik Jėzaus prisikėlimas, nes, pasak apaštalo Pauliaus, Kristus „pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į garbingąjį savo kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia“ (Fil 3, 21). Todėl II a. krikščionių rašytojas Tertulijonas teigė: „Kūnas yra išganymo ašis“. Kitaip tariant, viskas sukasi aplink kūną. Dažnas apie krikščionybę mano, kad ji neigia kūną. Daug krikščionių galvoja, kad kūną reikia tramdyti.
Tačiau Jėzus rodo kitonišką vaizdą. Kiekviename iš evangelijose papasakotų apsireiškimų prisikėlęs Viešpats stengėsi mokiniams įrodyti, kad jie bendrauja ne su dvasia ar vaizdiniu, bet su tikru, kūnišku asmeniu. Jis prašo valgyti, nors prisikėlusiam kūnui nereikia maisto, bet Jėzus valgo dėl mokinių, kad jiems būtų aiškus prisikėlimo realumas, jis nori, kad jie paliestų jo kūną ir taip įsitikintų visko tikrumu, nes lytėjimas yra pamatinė žmogaus juslė. Kaip matome, pats Kristus yra didesnis realistas už mus. Jam svetimas užsisklendimas vien dvasiniame pasaulyje, panieka materijai ir kūniškumui. Juk jis – Gyvybė.
Susiję įrašai:
- LAUKTI PRISIKĖLIMO ŽENKLŲ
- JĖZUS KRISTUS ANT KRYŽIAUS PRISIMINĖ KIEKVIENO MŪSŲ VARDĄ
- PAULIAUS ATSIVERTIMAS
- NŪDIENOS LIETUVIO POMIRTINIS PASAULĖVAIZDIS: KAIP PRISIKELSIME?
- „JEI KRISTUS NEBŪTŲ PRIKELTAS, TUŠČIAS BŪTŲ MŪSŲ TIKĖJIMAS“
