Pirmą kalendorinės žiemos dieną buvo paskelbtas tarptautinės organizacijos “Transparency International” korupcijos suvokimo indeksas, kuriame Lietuvai skirta 50 vieta pasaulyje tarp 183 šalių ir 19 pozicija tarp 27 Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Tai reiškia, kad kovos su korupcija fronte nieko nauja – tas pats žiemos sąstingis. Juk pastarąjį dešimtmetį Lietuvos įvertinimas pagal dešimtbalę skalę svyruoja nuo 4,6 iki 5 balų, o šiemet mūsų valstybė gavo 4,8 balo.
Komentuodamas šiuos rezultatus per Žinių radiją premjeras Andrius Kubilius sakė:
“Korupcijos suvokimo indeksas matuoja ne tik, kiek yra konkrečios korupcijos atvejų, bet ir tai, kaip žmonėms atrodo. Čia tenka pamatyti, kad Lietuvoje mes visada save vertiname neigiamiau, pesimistiškiau, negu iš tikrųjų yra situacija.”
Kitaip tariant, problema – ne šalyje klestinti korupcinė kultūra, bet lietuviškasis pesimizmas, per kurį nematyti, kad valdžia išsijuosusi kaunasi su korupcija. Šiuo komentaru premjeras priminė savo pirmtaką Gediminą Kirkilą. Jis 2007 metais Lietuvai gavus lygiai tokį patį “Transparency International” įvertinimą išreiškė abejones dėl šios organizacijos atliekamo tyrimo metodologijos, o ne dėl valdžios ir teisėsaugos impotencijos kovojant su šiuo blogiu.
Premjerui A.Kubiliui vertėtų atsiversti Specialiųjų tyrimų tarnybos parengtą “Lietuvos korupcijos žemėlapį 2011”, kuriame skelbiami 1005 šalies gyventojų, 500 įmonių vadovų ir 545 valstybės tarnautojų apklausos rezultatai. Kaip nurodo dalis apklaustųjų, korupcija yra “labai rimta problema”, todėl jai tenka penktoji vieta, o pagal bendrą vertinimo vidurkį – ketvirtoji. Aukščiau rikiuojasi maži atlyginimai, nedarbas, didelės kainos. Verslininkai yra radikalesni ir mano, kad korupcija turi būti antra (po didelių mokesčių ir jų administravimo) pagal svarbą problema verslui.
Lietuvos gyventojai prie korupcinių situacijų dažniausiai priskyrė šias: kai valdininkas ar pareigūnas paima piniginį atlygį arba dovaną už paslaugą ar tai, kad ji būtų atlikta greičiau; kai politinė partija žada priimti verslininkui naudingą sprendimą, jei šis suteiks jai finansinę paramą; kai asmuo duoda piniginį atlygį, dovaną valdininkui ar pareigūnui, norėdamas, kad jam reikalinga paslauga būtų suteikta geriau ir greičiau.
Kaip matome, kalbama apie konkrečias situacijas ir problemas, kurias premjeras linkęs nurašyti pesimizmui. Tačiau pesimizmą kelia korupcinė kultūra, vangumas priešinantis šiam blogiui. Prisiminkime, kad ir nesenus viešojoje erdvėje nuskambėjusius dalykus.
Štai prezidentas Valdas Adamkus savo memuaruose teigia buvęs šokiruotas specialiųjų tarnybų pateiktos informacijos apie buvusio Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto galimus korupcinius ryšius su bendrove “Rubicon Group”. Kokie buvo prezidento žingsniai? “Stvėriausi už galvos, – rašo jis, – ir nedelsdamas paskambinau ministrui pirmininkui Gediminui Kirkilui, pasakiau, kad siunčiu kurjerį perduoti jam šios medžiagos.” Tik tiek įstengia nuveikti valstybės vadovas, sužinojęs apie kyšininkavimą aukščiausiuose sluoksniuose?
Juk norint sunaikinti korupciją, pirmiausia reikalinga nepalenkiama valdžios institucijų valia, nes per šią kovą būtent valstybės pareigūnams tenka didžiausia atsakomybė, tai jų pareiga stengtis teisingai taikyti įstatymus ir siekti viešojo valdymo skaidrumo.
Ne veltui išvertus iš lotynų kalbos žodis “corruptio” reiškia ne tik papirkimą, bet ir supuvimą, sugedimą, pakrikimą, neteisingumą. Juk elementarios žmogaus teisės, kurias jam garantuoja įstatymas, paprasčiausiai sumindomos. Korupcija iš pagrindų griauna pačią įstatymo prigimtį, kurios esmė – visų lygybė prieš įstatymus. Dingsta įstatymo užtikrinamas piliečių lygybės ir teisingumo principas, nes tuomet jis atsiduria tų, kurie turi daugiau pinigų, pažinčių ir įtakos, pusėje.
Korupcija, kaip ir prostitucija, buvo, yra ir bus visuomenės (bendruomenės) gyvenime. Ko gero, vos tik pradėjęs kurti valdžios struktūras žmogus suvokė, kas yra galia. Tuoj atsirado ir korupcija. Kyšininkavimas yra melas apie žmogaus visagalybę, kad jo valdžia, galia ir įtaka neturi ribų. Ir tai – mūsų bėda, o ne pesimizmas.
Susiję įrašai:
- AR BUS BAIGTA SU STT NEVEIKLUMU?
- ŽODIS „APSIVALYMAS“ ATRODO PAKANKAMAI DEKLARATYVUS
- ATOMINĖ PROCESIJA ŽYGIUOJA – KUR?
- SOVIETINIAI PREZIDENTĖS METODAI
- KODĖL SPURDA ŽUVYS?
