KONKLAVA – DATOS PROBLEMA – Pasaulis pagal Tomą

Vienas iš konklavos bruožų – jos atribojimas nuo pašalinių veiksmų, kurie galėtų lemti jos baigtį.

Šventojo Sosto spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi SJ vasario 20 d. pranešė jog popiežius Benediktas XVI svarsto galimybę artimiausiomis dienomis paskelbti motu proprio, kuriuo būtų patikslinti kai kurie Apaštališkosios konstitucijos apie konklavą Universi dominici gregis punktai. Visi Vatikano apžvalgininkai įsitikinę, kad šis patikslinimas turėtų sietis su konklavos pradžios data.

Iš pradžių vertėtų pastebėti, kad išvertus iš lotynų kalbos motu proprio reiškia „savo iniciatyva”. Tai popiežiaus raštas, kurį jis išrašo niekieno neveikiamas ir spręsdamas klausimą iš naujo. Kitaip tariant, kalbama apie paties popiežiaus apsisprendimą.

Pagal konstitucijos Universi dominici gregis 37 straipsnį nuo tos akimirkos kada Šv. Petro sostas tampa laisvas, į Romą atvykę kardinolai privalo 15 dienų palaukti dar neatvykusiųjų, bet esant rimtoms priežastims šis terminas gali būti dar keletui dienų pratęstas. Tačiau tai gali tęstis ne daugiau kaip dvidešimčiai dienų nuo sosto vakavimo pradžios, tuomet kardinolai vis vien privalo pradėti naujo popiežiaus rinkimus.

Netrukus po Benedikto XVI abdikacijos pasirodė žinių, kad konklava turėtų prasidėti kovo 16 dieną.

Prisiminkime, kad kiek anksčiau, vasario 16 d., tas pats Federico Lombardi viešai svarstė, kad jei gerokai iš anksto buvo paskelbta apie popiežiaus atsistatydinimą, tai nereikėtų laukti nustatytų penkiolikos dienų nuo sosto vakavimo pradžios. Išsyk po to, žymus vatikanistas Rocco Palmo savo „Twitter“ paskyroje paskelbė, kad paankstintai konklavai nepritaria Prancūzijos ir JAV vyskupų konferencijų pirmininkai.

Atrodytų, kad konklavos pradžios klausimas visai nereikšmingas ir stebėtina, kad dėl jo apskritai kyla kažkokios diskusijos. Problema kyla, kad konklavos pradžios metas buvo aiškiai reglamentuotas, tačiau viskas apsivertė aukštyn kojomis po popiežiaus Benedikto XVI abdikacijos. Tokios įvykių eigos nenumatė Universi dominici gregis.

Vienas iš konklavos bruožų – jos atribojimas nuo pašalinių veiksmų, kurie galėtų lemti jos baigtį. Juk kardinolams įžengus į Siksto koplyčią, jos durys užrakinamos (lot. kalba „cum clave“, tad iš šio derinio ir kilo žodis „konklava“), o tai reiškia, kad bet kokia išorinė įtaka turi likti už durų. Neseniai “Bernardinuose” skelbtoje publikacijoje kun. J. Wauckas ir dr. E. Petersas pastebėjo, kad renkant popiežių draudžiama rinkimų kampanija.

Problemos esmė, – kad vakuojant šv. Petro sostui Katalikų Bažnyčią valdo Kardinolų kolegija – tiesa, be teisės leisti dekretus. Tad kardinolai turi susirinkti į Romą. Mirties atveju jie organizuoja laidotuves, dalyvauja susikaupimo renginiuose, gedi. Ką po popiežiaus abdikacijos veiktų dvi savaites į Romą susirinkę kardinolai? Atsakymas tikrai nesudėtingas – vykdytų rinkimų kampaniją. Taip atsirastų rizika konklavai devalvuotis iki politinio rinkiminio įvykio.

Tokia galima įvykių eiga netenkina nueinančio popiežiaus, kuris pasižymi išskirtine pagarba tradicijoms. Jam konklava yra Šventosios Dvasios veikimo erdvė, o kad ji atsirastų, atsivertų, tam būtina išpildyti tam tikras sąlygas. Viena jų – rinkikai turi klausytis „ką Dvasia kalba Bažnyčiai“ (plg. Apr 2, 7), o ne kolegų įkalbinėjimų ar žiniasklaidos prognozių.

Tačiau šalia dvasinio tikslo esama ir pragmatiško išskaičiavimo. Juk konklavos datos paankstinimas sumažina konsultacijų tarp kardinolų laiką. Jis įprastai vadinamas „susipažinimu“, nes į Romą atvyksta kardinolai iš viso pasaulio, o jų konsistorijos gana retai kviečiamos. Visgi šiuolaikinės komunikavimo priemonės leidžia palaikyti ryšius ir nepaisant nuotolių, tad išankstinių konsultacijų praktiškai neįmanoma išvengti, tik jas kažkiek apriboti, ką ir padarytų paankstinta konklava.

Tai būtų ir tam tikras laiko laimėjimas. Katalikiškas pasaulis neįsivaizduoja Velykų be naujo popiežiaus. Žvelgiant techniškai, tai būtų įmanoma, net ir pagal Universi dominici gregis numatytą grafiką. Tačiau viskas komplikuotųsi, jei konklava užsitęstų. Tad jos paankstinimas yra ženklas, kad laukiama nelengvos konklavos, kuri gali trukti ilgiau nei 2005 metais.

Čia norisi prisiminti Vakarų žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusius buvusio popiežiaus Benedikto XVI bendradarbio ir bičiulio Maxo Secklerio žodžius: „Net sunku įsivaizduoti, kokios intrigos vyksta Romoje.“ Akivaizdu, kad būsimoji konklava bus šių intrigų epicentre. Ankstyvesnė jos pradžia būtų naudingesnė popiežiaus Benedikto XVI favoritui (neoficialiai kalbama, kad juo yra kardinolas Marcas Ouelletas), Italijos kardinolams, kurie būdami vietoje gali suskubti išdirbti bendrą konklavos strategiją arba Romos kurijoje esančioms įtakos grupėms. Šiomis aplinkybėmis daug kas priklausys nuo to, kokią poziciją užims kardinolai atvykę iš nuo Vatikano geografiškai atitolusių kraštų.

Visgi nederėtų pamiršti, kad ši konklava, nors, dėl savo išskirtinių aplinkybių ir yra istorinė, bet ji lieka tik viena iš beveik trijų šimtų jau vykusių.

Susiję įrašai: