Vis išlenda krašto politinio gyvenimo grimasos. Štai antradienį pasklido žinia, kad Seimo narys Vidmantas Žiemelis paliko valdančiuosius – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – Seime ir perėjo į vadinamųjų krikščionių frakciją. Politikas parašė pareiškimą išstoti ir iš TS-LKD partijos.

Sakytume, visais atžvilgiais neįvyko nieko ypatinga. Politiniai valkatos, keičiantys frakcijas ir partijas, yra taip paplitęs reiškinys, kad visi su tuo esame apsipratę. Sunku įsivaizduoti Seimą, kuriame nebūtų įsitaisę šių nepastovių žmonių. Jie kaip kokie chameleonai kaitalioja savo politinę tapatybę pagal konjunktūros spalvas.

Tačiau V.Žiemelio sprendimas yra itin simboliškas. Ne vien dėl to, jog paliko jį į Seimą atvedusią politinę jėgą, kai ši skaičiuoja kiekvieną balsą. Toks sprendimas atskleidžia, kad mūsų politinėje sistemoje klesti sunkiai suvokiama logika ir papročiai. Juk įsižiūrėjęs atidžiau supranti – V.Žiemelio žingsnis buvo užprogramuotas.

Prisiminkime, kad Kovo 11-osios Akto signataras V.Žiemelis 1998-aisiais tuometinio premjero Gedimino Vagnoriaus iniciatyva buvo išprašytas iš vidaus reikalų ministro kėdės. Groteskiška, jog dabar V.Žiemelis prisišliejo būtent prie savo seno priešo G.Vagnoriaus diriguojamos “krikščionių” frakcijos. Belieka ironizuoti, kad atleidimas yra krikščioniška dorybė…

Atrodo, jis tikrai būdingas politikams. Juk 1999 metais V.Žiemelis buvo pašalintas iš Tėvynės sąjungos, o paskui savo vyrą ištipeno ir Laima Andrikienė. Kaip įprasta Lietuvoje, greitai saldžioji dešiniųjų porelė įsteigė nuosavą politinę kontorą, kuri vadinosi tai Tėvynės liaudies partija, tai Lietuvos dešiniųjų sąjunga. Iškabų keitimas, garsaus kino režisieriaus Arūno Žebriūno prisiviliojimas šiam marginaliam dariniui niekuo nepadėjo, tad 2003 metais jis beveik nepastebimai dingo iš politinio akiračio, įsiliejęs į Tėvynės sąjungą. Tai vyko prieš 2004-ųjų Seimo rinkimus, po kurių V.Žiemelis įsitaisė parlamente. Dirbdamas tautos labui jis vėl buvo palikęs Tėvynės sąjungos frakciją.

Tačiau artėjant rinkimams Tėvynės sąjunga, jau šįsyk susivienijusi su krikdemais, dar kartą suteikė politinę indulgenciją V.Žiemeliui. Partija jį ne tik parėmė Dzūkijos vienmandatėje apygardoje, kurioje gėdingai pralaimėjo pokštininkui Antanui Nedzinskui, bet ir įtraukė į TS-LKD rinkimų sąrašą.

Tai, kad V.Žiemelis apskritai yra Seime, liudija mūsų politinės sistemos sugedimą. Nors TS-LKD partijos rinkimų sąraše šis veikėjas buvo įrašytas 141-uoju, po reitingavimo jis atsidūrė 34 vietoje. Net 3381 konservatorių-krikdemų rinkėjas panoro V.Žiemelį matyti Seime. Sunku pasakyti, kokiais kriterijais remdamiesi balsavo šie žmonės, kokia jų vertybių skalė, rinkimosi motyvai. Tačiau sutikime – tikras absurdas, kai pakanka per visą Lietuvą surinkti kiek daugiau kaip tris tūkstančius balsų, kad taptum Tautos atstovu. Ironiška, bet vienmandatėje apygardoje V.Žiemeliui neužteko 6000 balsų, kad patektų į Seimą.

Vis dėlto ne vien iškreipta rinkimų sistema atveda tokius veikėjus į Seimą. Iškreiptas yra ir partinis gyvenimas. Kuo paaiškintume faktą, kad tiek sykių nuo partijos nusigręžęs žmogus vis vien buvo tos pačios partijos paremtas per rinkimus? Tai politinis naivumas? Užmaršumas? Atlaidumas? Sunkiai įtikima, kad politikos viršūnėse vyrautų tokios savybės… Gal, būkime tiesesni, mainais už vietą rinkimų sąraše – papildomos įplaukos į partijos kasą?

Be abejo, konservatoriai-krikdemai patys kalti dėl to, kas įvyko. Vėl prisiminkime aistras prieš rinkimus, kai svarstant TS-LKD kandidatūras į rinkimų sąrašą partijos prezidiumas, paveiktas išorinių ir vidinių “valstybininkų” intrigų, atmetė galimybę įtraukti į jį buvusius Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojus Vytautą Damulį ir Kastytį Braziulį. Primenu: jie tapo valymo VSD gretose aukomis, jei šis žodis tinka tiems drąsiems vyrams. Būtent V.Damulis ir K.Braziulis aštriai kėlė klausimus apie valstybės užvaldymą, liudijo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete apie VSD klestinčias negeroves. Tačiau prieš dvejus metus jiems neatsirado vietos net išplėstiniame TS-LKD kandidatų į Seimą sąraše. Užtat jame puikavosi V.Žiemelio pavardė.

Žinoma, panašių dalykų esama kiekvienoje partijoje. Tai chroniškos ligos, kurių tik atspindys yra V.Žiemelis ir kiti į jį panašūs veikėjai.

Susiję įrašai:

• RINKIMAI – NIEKO NAUJO
• POLITINEI SISTEMAI REIKIA NAUJOS PRADŽIOS
• LIBERALCENTRISTŲ IR „PRISIKĖLĖLIŲ“ SUARTĖJIMAS: GELBĖJIMOSI RATAS SKĘSTANTIEMS
• MAIŠTININKAI PARTIJOSE NEPAGEIDAUJAMI
• TIKRASIS TESTAS A.KUBILIAUS DAR LAUKIA