Naujienų agentūra BNS pranešė, kad Kauno ir Telšių kunigų seminarijos sulaukė vos kelių prašymų priimti studijuoti šiose mokyklose. Pasibaigus dokumentų priėmimui Kauno kunigų seminarijoje, norinčių joje studijuoti atsirado keturi jaunuoliai, o Telšių vyskupijos Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje studijuoti panoro trys pretendentai. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos tinklapis apie naujus kandidatus duomenų dar nepaskelbė.

Toks mažas galvojančių apie kunigystę jaunuolių skaičius yra simptomiškas dalykas. Jis kelia rimtus klausimus ne tik Lietuvos katalikų vyskupams, bet ir visiems tikintiesiems. Taip jau yra, kad be kunigų katalikybė negali būti gyvybinga, todėl pašaukimų klausimas nėra specifinė klero problema, bet apima visą katalikų bendruomenę. Tad ji turėtų drąsiai žvelgti į situaciją, keliant fundamentalų klausimą: kodėl Lietuvos jaunuoliai katalikai nenori rinktis kunigo kelio?

Girdisi tradiciniai atsakymų variantai: pašaukimai yra malonė, reiškia mažai jos meldžiame, blogos šeimos, nes neugdo savo berniukuose troškimo būti kunigais, kalta vartotojiškumu persunkta nūdienos visuomenė, kuri smarkiai kontrastuoja su idealia kunigo gyvensena. Pagaliau argumentuojama, kad celibato reikalavimas kunigui yra pernelyg griežtas, tad nenuostabu, jog vienetai jį renkasi.

Tačiau jie tampa, atleiskite už nenorminę kalbą, paprasčiausiais “atmazais”, kai pažvelgiame į platesnį kontekstą.

Žinoma, pašaukimų krizė yra visuotinis reiškinys, bet egzistuoja bažnytinių salų, kurios jos nejaučia. Lenkijos, Filipinų ar Lotynų Amerikos katalikai ne tik nesiskundžia kunigų stygiumi, bet jais dar ir pasidalina su kitais kraštais. Be abejo, galima klausti apie tokio kiekio kokybinį elementą, bet faktai byloja patys už save. Pažvelgus atidžiau pastebima, kad išvardytose šalyse katalikų gyvenimas yra itin bendruomeniškas ir socialiai angažuotas.

Lietuviškos realijos yra kitokios. Mažas kandidatų į kunigystę skaičius liudija, kad jaunuoliai paprasčiausiai nemato perspektyvų tarnaujant tokiai katalikybei, kuri įsitvirtinusi Lietuvoje. Kaip jaunas vyras gali paaukoti savo gyvenimą pagyvenusių moterų klubo poreikiams tenkinti? Ar gali patraukti vaikiną būti dūsaujančios, skausmingos, ritualinės, individualistinės, folklorinių papročių (mielų pagyvenusiai auditorijai) prikimštos katalikybės puoselėtoju?

Dar viena medalio pusė – pavyzdys. Kai jaunas vyras ima į rankas gitarą, jis nori būti panašus į kokį Jaredą Leto. Kai jaunas vyras panyra į kompiuterių pasaulį, jis svajoja apie Marko Zuckerbergo šlovę. Kai jaunas lenkas stoja į seminariją prieš jo akis švyti Karolio Wojtylos asmenybė. Kas šmėžuoja Lietuvos jaunuolio akiratyje? Tai – amžinai kažkur skubantis, pavargęs, bažnyčios pastatų remontais susirūpinęs, suirzęs, ant viso pasaulio bambantis ir moralizuojantis parapijos klebonas. Ar verta stebėtis, kad tik tiek jaunų vyrų ryžtasi peržengti seminarijos slenkstį, juk normalu nenorėti patirti tokį likimą?

Nenumaldomas kandidatų į kunigystę skaičiaus mažėjimas atveria ir dar vieną dalyką. Šiuo metu Kauno kunigų seminarijoje studijuoja – 20, Telšių – 19, Vilniaus – 25 klierikai (neskaičiuojant paruošiamojo kurso auklėtinių). Skaičiai sutikime neįspūdingi. Kiekvienoje seminarijoje dėsto nuo 30 iki 40 dėstytojų. Ar šie skaičiai nebyloja apie finansinių, materialinių ir žmogiškųjų išteklių švaistymą? Ar Lietuvai neužtektų vienos seminarijos, kurioje būtų sutelktos visos pajėgos padedančios efektyviai paruošti jaunuolius kunigystei?

Kunigiška tarnystė yra visų mūsų rūpestis. Neveltui dar Vatikano II Susirinkimo dekrete dėl kunigų ugdymo, sakoma: „pašaukimų į kunigystę puoselėjimas yra visos krikščionių bendruomenės pareiga”. Vien sukant rožinio karoliukus situacijos nepataisysi. Tik strateginiai pokyčiai, bendruomeniškumo skatinimas, įsijungimas į visuomenės gyvenimą, nepamirštant malonės lygmens gali sustabdyti seminarijų tuštėjimo metą.

Susiję įrašai:

• ARTIMIAUSIOJE ATEITYJE BAŽNYČIA CELIBATO NEATSISAKYS
• KARDINOLAS ATSISTATYDINO. KARTŲ KAITA TĘSIASI
• ATNAUJINTI SAVO ŽVILGSNĮ
• AR KATALIKAI LIETUVOJE PATIKIMI TARPININKAI?
• “KATALIKŲ BAŽNYČIA YRA TAPUSI GĖJŲ IŠVIETE”