Niekur nedingsi, esi sovietinis žmogus ir sovietinio mąstymo apraiškos ima ir išlenda. Taip nutinka man, taip vakar nutiko ir Artūrui Račui.
Turiu omenyje jo tinklaraščio įrašą Medicinos studijų programas sudarinės vyskupai?.
Visų pirma nustebau, kad apie šį reikalą BNS direktorius sužinojo tik dabar, atsitiktinai, sukinėdamas radijo rankenėlę. Kaip jaunimas sako “ne stilius”. Juk arkivyskupas Sigitas Tamkevičius jau 2007 m. kreipėsi laišku į Sveikatos apsaugos ministrą, kur prašė mokymo proceso metu neįpareigoti būsimųjų gydytojų mokytis atlikti šių procedūrų: nėštumo nutraukimo iki 22 savaitės (tokio amžiaus vaikas jau gali savarankiškai išgyventi be motinos!), dirbtinio apvaisinimo procedūros, sterilizacijos.
Šiaip stebiuosi Račo sugebėjmais matyti dalykus atvirkščiai.
Juk arkivyskupas neprašo koreguoti mokymo programų, kaip įrašo pavadinime teigia Račas.
Čia ir pasirodo homo sovieticus mentalitetas. Jis nežinojo, kas yra sąžinės laisvė. O sąžinė gali pareikalauti nenaikinti gyvybės. Juk, pavyzdžiui, visos normalios valstybės gerbia vaikino, kuris nenori tarnauti armijoje teisę. Beje, aborto atveju kalbama ne tik apie katalikus, bet ir apie stačiatikius arba musulmonus, pagaliau yra ir netikinčių, kurie bjaurisi abortu. Nes taip liepia jų sąžinė.
Tai pamiršta Račas. Užtat labai gerai prisimena sovietinių ateistų propagandą, nes teigia:
O gal geriau vieną kartą būtų pasakyti, kad kunigų ir vyskupų vieta bažnyčioje.Aiškiai ir visiems laikams.
Buvo laikai, kai ten ir gyveno tikintieji su ganytojais. Jie, ačiū Dievui, praėjo. Ir kokią profesiją katalikui rinktis niekas nenurodinės, kaip tai daro Račas:
esi giliai tikintis katalikas – nestok į ginekologiją.
Nesijaudink, Artūrai, yra giliai tikinčių ginekologų, seksologų, teisininkų, genetikų, manekenių, aktorių ir pan. Katalikybėje nėra “katalikiškų” profesijų sąrašo.
Kaip ir niekas neišbrauks iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnio:
Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, mokant, praktikuojant tikėjimą, laikant pamaldas ir atliekant apeigas.
Ir dar. Bažnyčia yra ne tik vyskupai su kunigais, bet ir milijardas katalikų. Šventikai sudaro apie 1% katalikybės.
Tačiau Račui atrodo, kad prieš rašant, neverta domėtis apie aprašomą dalyką. Juk:
aš, kaip žmogus nereligingas, visai nematau reikalo gilintis į katalikų mokymą. Tegul gilinasi tie, kas tiki pasakėlėmis apie Šv.Mariją ir nekaltą prasidėjimą. Ten, kur tam vieta – geriausia bažnyčiose.
Aš jei nematau reikalo gilintis į kažkokį dalyką, tuomet apie jį nerašau.
To linkiu ir Račui.
Susiję įrašai:
- KITOKS VAIKAS
- VISUOMENĖS APKLAUSOS IR KATALIKAI
- BAŽNYČIA PRAŠO POLITIKUS KATALIKUS GERBTI JOS PRINCIPINES NUOSTATAS
- GAVĖNIA BE SEKSO?
- AR KATALIKAI LIETUVOJE PATIKIMI TARPININKAI?
