Skandalingas kai kurių Seimo narių elgesys yra simptomas, kad parlamentaro mandatas visai nuvertėjo. Jis nebėra pats savyje vertybė. Drįskime savęs paklausti, ar labai nustebtume, jei interneto aukcione šalia parduodamo klozeto ar nekaltybės aptiktume ir Seimo nario mandatą. Juk, pavyzdžiui, ten galime rasti ir Antano Nedzinsko autografą už 15 Lt. Gal ateis laikas ir mandatams? Pavargęs nuo sėdėjimo posėdžiuose parlamentaras ims ir perleis savo pabodusią vietą pinigingam žmogui. Juk viskas šiais laikais perkama ir parduodama.

Atleiskite už ironiją, bet Seimo nario vardo nuvertėjimas yra akivaizdus. Kai Seimo narys viešai pareiškia, kad Seimas yra mėšlas, kiti seimūnai gyvenimo būdo televizijos laidose pasakoja apie savo širdies reikalus, o treti yra nuolatiniai „Kakadu“ laidos dalyviai, supranti, kad Seimo nario vardo infliacija pasiekė neregėtas aukštumas. Tai reiškia, kad nebepakanka būti Tautos atstovu, paprasčiausiai kokybiškai dirbti savo darbą, bet reikia papildomų priemonių, kad būtum matomas ir girdimas.

Tokioje atmosferoje Lino Karaliaus klajonės po Aziją ir Aleksandro Sacharuko piktybiškas balsavimas jo kortele yra tik šio nuvertėjimo šalutinis poveikis. Seimo naujokai greitai aklimatizavosi parlamento aplinkoje, tik padarė vieną klaidą, kuri būdinga ne vienam jaunosios kartos atstovui: jie norėjo visko ir greitai.

Surimtėkime ir paklauskime: kas skatina tokią mąstyseną? Kas leidžia šį nuvertėjimą? Atsakymas būtų paprastas ir banalus – politinės atsakomybės nebuvimas. Seimo narys (arba ministras) už savo poelgius ir sprendimus neatsako niekam. Pavyzdžiui, kokios atsakomybės sulaukė „Leo LT“ aferos architektai ir vykdytojai? Jie toliau sėdi Seime ir laukia savo valandos. Kaip ir daugybės kitų „gudrių“ įstatymų, kurie tampa  spragomis, landomis ir kitokiomis skylėmis, kūrėjai ir balsuotojai.

Kam atsakingi už Arūno Valinsko nugaros į Seimą patekę Linas  Karalius ir Aleksandr Sacharuk? Tikrai ne Valinskui. Nebent juos globoti apsiėmusiam Gediminui Vagnoriui. Juk sąvoka „tauta“ ne vienam yra paprasčiausia abstrakcija. Šiems nevykusiai įkliuvusiems Seimo nariams rengiama apkalta, bet 3/5 Seimo balsų, kurių reikia pašalinti konstitucingumui prasikaltusį parlamentarą, kai vyksta politiniai žaidimai ir dėlionės neatrodo realistiškai.

Šiuo metu renkami parašai inicijuoti referendumą, kad būtų galima piliečiams paleisti Seimą. Atidedant į šoną Artūro Paulausko personaliją, verta pastebėti, kad toks pasiūlymas populistinis ir politinės atsakomybės bei atskaitomybės neskatina, nes akcentuoja ne individualią, o kolektyvinę atsakomybę. Beje, pats Paulauskas išbuvo dabartinės politinės sistemos viršūnėje dešimtmetį ir nieko nepadarė, kad ji priartėtų prie piliečių.

Daug kalbama, kad reikėtų įtvirtinti Seimo nario atšaukimo mechanizmą, tačiau kaip teisiškai apibrėžti jį, kai parlamentaras išrenkamas daugiamandatėje apygardoje? Akivaizdu, kad politinę atsakomybę padidintų kitokia Seimo formavimo tvarka, kai Tautos atstovai būtų renkami vienmandatėse apygardose. Tuomet Seimo nario atšaukimo mechanizmas įgautų konkretų pavidalą ir taptų veiksmingu pilietinės kontrolės įrankiu. Tik ar politikai norės jį įduoti piliečiams, juk gyvent be atsakomybės laisviau?

Susiję įrašai:

• ANTANAS MELAGĖLIS IR POLITIKŲ PRAKEIKIMAS
• LTV PUOLA
• POLITINEI SISTEMAI REIKIA NAUJOS PRADŽIOS
• APIE JUPITERIUS IR JAUČIUS
• VELNIO AR DIEVO ĮSAKYMŲ LAIKOSI SEIMAS?