Kitų metų Lietuvos valstybės biudžeto sudarymas kaitina aistras ir Seime, ir visuomenėje. Prieš savaitę Vyriausybė padidino planuojamą kitų metų biudžeto skylę 1 mlrd. litų. Motyvuojama nestabilumu euro zonoje ir blogesnėmis kitų metų ekonomikos prognozėmis, tad ir kitų metų biudžeto pajamos planuojamos mažesnės nei anksčiau. Trūkumą siūloma padengti pačiais įvairiausiais būdais – didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), mažinti valstybės išlaidas, įvesti naujų mokesčių ar pensijų atkūrimo sąskaita.

Toks staiga atsiradęs pablogėjimas stebina ir verčia imtis spekuliacijų. Kodėl ankstesnės Lietuvos ūkio augimo prognozės ir pagal jas paremtas optimistiškesnis pirmasis biudžeto variantas nepasitvirtino? Juk euro zoną problemos kamuoja seniai ir buvo gerai žinomos net ne specialistams. Negi su Vyriausybe besidarbuojanti patarėjų ir ekspertų armija nesugeba pateikti tikslių prognozių, kad jas reikia kaitalioti kas mėnesį?

Tokiu atveju netiksli prognozė reikštų Vyriausybės nekompetenciją, bet ji yra stabiliausiai bei ilgiausiai per visą nepriklausomybės laikotarpį dirbantis ministrų kabinetas. Jo laimėjimai suvaldant finansų krizę yra gana įtikinantys, nes pastaruosius tris ketvirčius Lietuvos ūkio augimas po Estijos buvo didžiausias Europos Sąjungoje. Tad galima kelti prielaidų, kad, pavyzdžiui, sąmoningai Seimui buvo pateiktas optimistiškesnis biudžeto planas, bandant skubiai prastumti pageidautinus projektus (didinti PVM, mažesnis pensijų atkūrimas). Tačiau toks žingsnis būtų perdėm rizikingas net Andriui Kubiliui.

Per mėnesį Lietuvoje kai kas svarbaus įvyko. Jos ekonomiką sudrebino banko “Snoras” griūtis, kuri Lietuvos valstybės biudžete ir išmušė tą nelemtą milijardinę skylę. Problema ta, kad būtent šito nenori pripažinti valdantieji. Juk finansų ministrė dievagojosi, esą “Snoro” nacionalizacija mokesčių mokėtojams nieko nekainuos. Tačiau vien valstybės įstaigos šiame banke laikė indėlių per 300 mln. litų, ką jau kalbėti apie draustų indėlių grąžinimą, kuris turi vykti čia ir dabar, nelaukiant ilgos teisinės bankroto procedūros pabaigos.

Visi šie variantai nėra geri Vyriausybei, nes tik nereikalingai didina įtampą. Tuo mikliai naudojasi kairieji vedliai. Štai profesinės sąjungos ir pensininkų organizacijos skelbdamos, kad yra nepatenkintos vykdoma išlaidų mažinimo politika ir vienašališkais Vyriausybės veiksmais sprendžiant darbo santykius reglamentuojančius klausimus, šeštadienį Vilniuje organizuoja protesto mitingą.

Pats mitingo faktas nieko nereikštų, tačiau radikalai trokšta ir Lietuvoje graikiškų raušių. Tai liudija ir profesinių sąjungų lyderių karingi postringavimai. “Kad dažniau padaužytų (langus – aut.). Ir vieni, ir kiti langai, kur sėdi mūsų aukščiausi pareigūnai, yra užtamsinti. (…) Jeigu jie nesupranta, reikalinga jėgos pozicija”, – spaudos konferencijoje reiškėsi Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas. “Šitas mitingas – ne politinis mitingas. Ten mes nesiruošiame reikalauti Vyriausybės atsistatydinimo. Negaliu garantuoti už dalyvius”, – ten pat atviravo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Kvedaravičius.

Tokie pasisakymai atspindi nuotaikas, kurios sklando tarp gyventojų. Už to ižde trūkstamo milijardo styro socialinio teisingumo klausimas. Nedera pamiršti, kad socialinio teisingumo idėja buvo ir yra vienas veiksnių, kuris judina istorijos ratą. Dėl jo žmonės dalyvavo (ir dalyvauja) gatvės mūšiuose, rengė sąmokslus ir revoliucijas, bandė įgyvendinti įvairius visuomeninius projektus.

Dabartiniai Vyriausybės siūlomi projektai, kaip didinti PVM ir atkurti tik dalį pensijų, yra visuomenės supriešinimo kelias. Politikai kalba, kieno pensijas aukoti – savo ar tėvų. Tai reiškia, kad socialinio neteisingumo jausmas žmonių širdyse tik auga. Ar milijardas to vertas?

 

Susiję įrašai:

• TIKRASIS IR VIENINTELIS KRITIKAS – LAIKAS
• AUDRA KOALICIJOS STIKLINĖJE
• KUO GALI DIDŽIUOTIS G.KIRKILAS?
• PREMJERO PASIDIDŽIAVIMAI IR PRALAIMĖJIMAI
• KAS BUS PAAUKOTA, KAD Į LIETUVĄ UŽSUKTŲ EURAS?