Kartkartėmis įvairiuose komentaruose ir apžvalgose vis pasirodo abejonių dėl to, ar Lietuvoje egzistuoja vadinamasis valstybininkų klanas. Pavyzdžiui, interneto portalo “Lrytas.lt” vyriausiasis redaktorius Rimvydas Valatka tokias kalbas vadina “pilnaties paveiktų žmonių svaičiojimais”, o išeivijos raštininkas Zenonas V.Rekašius neseniai “Akiračiuose” piktinosi, kad “visas būrys žinomų Lietuvos žmonių kaltinami priklausą kažkokiam išsigalvotam “valstybininkų” klanui ir darantys kažką blogo Lietuvai.”
Gal išties kas nors negerai, ir JAV senatoriaus Josepho McCarthy dvasia bastosi po Lietuvą arba dar blogiau – įsikūnijo kurio nors žurnalisto ar apžvalgininko asmenyje, ir jis išsigalvojo valstybininkus?
Tikrai keista, kad neigiamas valstybininkų egzistavimas, kai to neslepia nei patys jo adeptai, nei politikai. Štai buvęs VSD vadovas, ambasadorius M.Laurinkus, dar praėjusių metų spalio mėnesį “Lietuvos ryte” atvirai rašė: “Keletas įtakingų Lietuvos politikų, kurie visiškai pagrįstai vadinami garbingu “valstybininkų” vardu, ėmėsi užduočių (VSD – aut. past.) formavimo iniciatyvos.”
Dažnai opozicinės partijos yra kaltinamos, kad žaidžia valstybininkų korta, tačiau valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas š. m. balandžio 4 dieną interneto portalui “Vz.lt” teigė:
“Aš jo nebijau ir galiu atsakyti – taip, toks klanas egzistuoja. Jie niekada nedalyvauja rinkimuose, bet visada laimi. Tačiau minėtas klanas nėra kažkokia aiški struktūra ir dažnai vienijama tik to laiko interesų. Pacituosiu vieno valstybininko per privatų pokalbį išsakytas mintis: “Jeigu politikai yra nevykėliai ir nesistengia išlaikyti politinės galios savo rankose, tai natūralu, kad kažkas vis tiek ją paims. Valstybė negali būti nevaldoma. Todėl tą darome mes, nes žinome, ką su valdžios galia daryti.” Sunku nesutikti su šiuo teiginiu, nes piliečių rinkta valdžia dažniausiai nesuvokia savo misijos.”
Jei kam kelia įtarimų A.Zuoko personalijos, š. m. balandžio 10 dieną duodamas interviu “Žinių radijui” pats premjeras G.Kirkilas išsitarė:
“Man tiesiog juokinga, kad tokie mitai yra kuriami. Be to, ką reiškia žodis “valstybininkas”, ar tai yra blogas žodis? Kuo daugiau Lietuvoje bus valstybininkų, tuo greičiau mes pasieksime norimus tikslus ir geriausias ES šalis. Valstybinis požiūris į reikalus – teisingas požiūris. (…) Čia nėra nieko blogo.” Paklaustas žurnalisto, ar ir jam patinka būti vadinamam valstybininku, premjeras atsakė: “Aš didžiuojuosi tuo, aš dirbu valstybei, manau, kad tai iš tikrųjų labai svarbu.”
Kaip matome, valstybininkai visiškai nesikrato šio titulo. Tačiau ką jis slepia? Rusijoje žodžiu gosudarstvennik (“valstybininkas” ar “valstybės vyras”) palankiai apibūdinamas V.Putinas ir dauguma jo bendražygių. Štai ką apie šį terminą savo knygoje “Naujas šaltasis karas” rašo Edwardas Lucas: “Valstybė Vakarų politinėje kultūroje yra žmonių tarnas, o “valstybininkas” yra šiek tiek žeminantis terminas, darantis užuominą į nesuskaičiuojamą biurokratiją, kišimąsi ir atsakingumo stoką.”
Taigi kuo didžiuojasi mūsų valstybininkai? Ar kartais kvapas nedvelkia iš Rytų kaimynės ir joje vyraujančios politinės kultūros? Tai gal greitai Lietuvoje prigis ir “suverenios demokratijos” terminas? Juk nieko blogo čia nėra…
Pagaliau, kai toleruojame, kad interesų grupė uzurpuoja galią, ar ne link to einame? Demokratija kol kas yra vienintelė galimybė daugmaž teisingai tarp įvairių visuomenės grupių padalyti galią. Tačiau tai teisingumo bruožų įgis tik esant maksimaliam skaidrumui. Tai yra, kai visuomenė žino, kas yra kas, ir rinkimų būdu deleguoja partijoms ir paskiriems asmenims tam tikras galias. Juk nebūtų problemos, jei, pavyzdžiui, Albinas Januška ar prezidento patarėjai dalyvautų rinkimuose.
Deja, Lietuvoje susiduriame su situacija, kai formalūs demokratiniai mechanizmai veikia, o pats demokratijos vyksmas buksuoja, sukuriama regimybė, kad piliečiai realiai dalyvauja galios dalybose, o tuo metu galia jau perskirstoma užkulisinių susitarimų pagrindu ir šiame procese neretai dalyvauja plačiajai visuomenei menkai žinomi arba visiškai nežinomi veikėjai. Taip nutiko formuojant dabartinę “dujotekaninę” Vyriausybę. Ar ne čia slypi blogis, kad kas nors su kuo nors slapta susitaria, kas mums geriausia? Ir paskui didžiuojasi, kad yra valstybės vyras…
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kastytis Braziulis: „Valstybės užvaldymui metami dideli pinigai”
Mindaugas Velička. “Valstybės užvaldymas”.
Susiję įrašai:
- GALIOS CENTRAI SUSIDURIA NE ŠIAIP SAU
- KODĖL PASIRINKOME D.GRYBAUSKAITĘ?
- MINISTRAS PASITRAUKĖ – PROBLEMOS LIKO
- DĖL KOKIOS UŽSIENIO POLITIKOS LIEJAMOS KROKODILO AŠAROS?
- GENEROLAS LAURINKUS EINA Į ŽVALGYBĄ
