Vakar žiūrėjau atsisveikinimo su Michael Jackson ceremoniją, kuri vyko Staples Center Los Andžele.
Šviesus, jaukus ir jautrus atsisveikinimas, pompastiškas kaip ir dera karaliui… Įstabios dainos, giedros kalbos, pilnos krikščioniškos vilties ir liudijimų apie Legendą. Mane labiausiai sujaudino šis:
Jis buvo tėtis ir šiai dukrai geriausias, nors tabloidai jį vaizdavo monstrišku tėvu. Jacksonai manau specialiai organizavo Paris išėjimą, kaip ir kongresmenės iš Teksaso valstijos Sheila Jackson Lee kalbą, kurioje netiesiogiai buvo prabilta apie kaltinimų dėl pedofilijos nepagrįstumą.
Nors daug kalbama, kad Michael Jackson tapo musulmonu, tačiau jo palydos buvo itin krikščioniškos. Vieną įspūdingiausių kalbų pasakė baptistų pastorius All Sharpton.
Ypatingu jautrumu suspindėjo Brooke Shields prisiminimai ir žodžiai, kai ji palygino Michael Jackson su Mažuoju Princu. Man labiau patiko paralelės su Charlie Chaplin, nes daug elementų, kuriuos popkaralius naudojo savo pasirodymuose buvo perimti iš legendinio britų aktoriaus.

Visi Jacksonai buvo pasipuošę viena pirštine, kurią nešiodavo Michael per koncertus.
Nors ši ceremonija buvo televizijoms leista transliuoti veltui, Lietuvoje ją rodė “Lietuvos ryto” televizija, bet ne tiesiogiai, o vaizdo įrašą, vietoje to rodydama draugiškas krepšinio rungtynes… Gerai, kad yra CNN.
Be to, “Lietuvos ryto” televizija sugebėjo iškirpti šią gražią baptistų pastoriaus Lucious Smith maldą:
Nepaneigsi, kad Michael Jackson buvo kontraversiška asmenybė, pats yra sakęs, kad jaučiasi nelaimingu, bet menininkai vertinami pagal kūrybą, o ji buvo nuostabi.
Karalius išėjo, bet neliūdna. Juk muzika liko! Liko Thriller, Bad ir daugybė dainų, kurios suksis mūsų grotuvuose. AČIŪ!
Susiję įrašai:
- MICHAEL JACKSON: IŠTAKOS
- MICHAEL JACKSON ALBUMŲ VIRŠELIAI
- MAIKLOMANIJA FILIPINUOSE
- IN MEMORIAM MICHAEL JACKSON
- LTV PUOLA