
Po Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos suvažiavimo nuskriejo žinia, kad tautininkai nusprendė trauktis iš jos ir ketina atkurti atskirą partiją. Tokį sprendimą lėmė aplinkybė, kad Tautininkų frakcijai nepavyko įtikinti konservatorių vadovybės atkurti savo vadovų narystę partijoje, o tai, pasak jos, paralyžiuoja frakcijos veiklą TS-LKD ir daro ją neįmanomą.
Šis konfliktas buvo užprogramuotas, nes pati konservatorių ir tautininkų jungimosi idėja buvo gana keista. Šios jungtuvės vyko tarp nelygiaverčių partnerių ir lieka mįslė, kas suvedė gausią ir įtakingą TS su nykštukine bei politiniame gyvenime niekam neįdomia Lietuvių tautininkų sąjunga. Akivaizdu, kad iš šių keistų “vedybų” naudos turėjo tik tautininkai, nes du jų nariai (Gintaras Songaila ir Kazimieras Uoka) ant TS-LKD platformos sėkmingai įvažiavo į Seimą, kurį jie būtų regėję kaip savo ausis.
Be abejo, svarbiausias dalykas yra abiejų politinių darinių perspektyvos po skyrybų. Tautininkų elektoratas yra negausus, pačiomis niūriausiomis prognozėmis TS-LKD per rinkimus praras tik apie 0,5 proc. balsų. Apie trečdalis tautininkų lyderių nenori grįžti atgal į beperspektyvią praeitį. TS-LKD vadovas premjeras Andrius Kubilius teigė, kad tautininkų frakcijoje iki lemtingojo suvažiavimo buvo per kelis šimtus narių, o savo atsiskyrimą deklaravo tik 55 žmonės.
Tad šis tautininkų žingsnis, žvelgiant į tolesnę perspektyvą, sunkesnių padarinių TS-LKD neturėtų atnešti. Vienintelė galima neigiamybė – išcentrinių nuotaikų partijoje stiprėjimas. Juk tarp krikščioniškos demokratijos sparno partinių vis girdėti kalbų, kad šia ideologija savo veikloje pakankamai nesivadovauja nei TS-LKD frakcija Seime, nei A.Kubiliaus Vyriausybė. Šios kalbos tik suintensyvėjo, kai TS-LKD frakcija Seime pasisakė prieš visišką alkoholio reklamos uždraudimą ir į savo gretas priglaudė krikščioniškomis pažiūromis nepasižymintį Roką Žilinską. Tautininkų pasitraukimas gali kaitinti “tikrųjų” krikdemų maištingumą, kuris priklausys ir nuo to, kaip savarankiškai seksis tautininkams.
Pastariesiems graži ateitis nešvyti. Jų užmačios išaugti į platų tautinį demokratinį judėjimą primena Ostapo Benderio Vasiukus. Juk nacionalistinės jėgos krašte yra itin fragmentiškos ir nevieningos. Jose galima rasti nemenką pažiūrų spektrą: nuo nuosaikaus nacionalizmo ir euroskepticizmo iki neonacizmo bei primityvaus antisemitizmo. Net jei įvyktų stebuklas ir Songaila, Uoka, Čekutis, Kundrotas, Buškevičius, Ozolas, pasiėmę dar į kompaniją Gervaldo skustagalvius ir “Diktatūros” fanklubą su kunigaikščiu Vilgaudu bei visais baltų religijos krivaičiais, sueitų draugėn, vis vien būtų šnipštas.
Kadangi didžiausia nacionalistų problema – Lietuvoje nacionalistinės idėjos nesulaukia didesnio piliečių palaikymo. Tai natūralu, nes nacionalizmas veši ten, kur titulinei tautai graso realios išorinės jėgos (pavyzdžiui, kitataučių plūstelėjimas į šalį). Lietuva neturi tokių problemų. Jai iškyla vidinė grėsmė – emigracija ir demografinės kreivės mažėjimas. Tokių problemų sprendimas – ne nacionalistų jėgoms. Vienas dalykas rėkaujant pražygiuoti Gedimino prospektu, visai kitas – pasiūlyti tautos gelbėjimo planą, kuris būtų entuziastingai lietuvių priimtas.
Skyrybos, net ir politinės, visada yra skaudus reiškinys. Akivaizdu, kad dabartiniu metu šios skyrybos skaudesnės TS-LKD. Partija pralaimėjo viešųjų ryšių požiūriu, nes G.Songaila teigė, kad esą tam tikros aplinkybės parodė visą tiesą ir TS-LKD vadovo A.Kubiliaus dviveidiškumą. Tad išeinama suverčiant kaltę nepopuliariam A.Kubiliui, nutaisius nuskriaustojo veidą. Be to, TS-LKD frakcija Seime prarado du narius, tuo labiau kad pozicijos situacija parlamente yra gana trapi.
TS-LKD partiniam aktyvui yra ko apmaudauti. Juk šia partija dėl neprotingų “piršlių” užmojų buvo paprasčiausiai pasinaudota. Pamoka aiški: kad ir kokia lietuviškais mastais megapartija būtų TS-LKD, ji nėra pajėgi “suvirškinti” nacionalizmo ir narciziško jo lyderio.
Susiję įrašai:
- VALDANČIOJI KOALICIJA DAR TURI REZERVŲ
- MAIŠTININKAI PARTIJOSE NEPAGEIDAUJAMI
- AR PATVARI VALDANČIOJI KOALICIJA?
- TIKRASIS IR VIENINTELIS KRITIKAS – LAIKAS
- ANDRIAUS KUBILIAUS DŽOKERIS