Su Seimo rinkimais rudenį vyks ir referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Referendumas bus ne privalomasis, o konsultacinis – gyventojų apsisprendimas dėl elektrinės likimo nebus privalomas, kol atitinkamą sprendimą priims Seimas. Jeigu referendume piliečiai pasisakytų už elektrinės veiklos pratęsimą, šalies valdžia į Europos Komisiją (EK) dėl to kreiptųsi tik gavusi Seimo pavedimą. 
Ko gero, mažai atsirastų šalyje gyventojų, kurie nesutiktų su Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimu. Juk prognozės negailestingai skelbia, kad uždarius IAE elektra vartotojams brangs maždaug 40 proc. ir Lietuva taps dar labiau priklausoma nuo rusiškos energijos šaltinių. Paradoksalu – Atgimimo laikais protestavome, kad elektrinė būtų uždaryta, o dabar trokštame, kad ji dirbtų. Tai iškalbingas pavyzdys kaip materialūs dėsniai viešpatauja virš idėjų bei įsitikinimų…
Tad atrodytų kam tas referendumas ir bereikalingas, jei jo baigtis aiški. Tačiau klausimo „Kam tai naudinga?“, niekada nevertėtų pamiršti. Akivaizdu, kad toks referendumas pirmiausia yra reikalingas valdantiesiems ir asmeniškai premjerui G. Kirkilui.
Referendumas turėtų demonstruoti valdančiųjų rūpestį dėl šalies energetinės padėties. Jis turi įrodyti ir koks baisus yra „centras“ Briuselyje, nes nepaiso tautos valios, kurią ten atstovauja mūsų valdžia. Dar įdomesnė dėlionė susidaro dėl dabartinės Vyriausybės pozicijos šiuo klausimu. Juk tik esant pozityviam referendumo rezultatui (kuo neverta abejoti), Seimas įgaliotų Vyriausybę kreiptis į EK. Tad Vyriausybei beliktų iki referendumo ir toliau imituoti derybas, nes iš esmės be referendumo rezultatų, Seimo „palaiminimo“, ji ir negalėtų imtis kažkokių veiksmingų žingsnių. 
Taip G. Kirkilui bereikėtų tik kantriai visuomenei aiškinti, panašiai kaip jis tai darė „Žinių radijui“: „Mūsų pozicija yra labai aiški. Mes, kaip žinote, pradėjome pradžioje konsultacijas, artimiausiu metu, kai tik Komisija galės tai padaryti, pereisim prie derybų.“ Per rinkimų vajų G. Kirkilas galėtų skėstelėti rankomis ir sakyti, kad: „Padarėme ką galėjome…“
Be to, koncentracija ties šio referendumo idėjomis, socialdemokratams padėtų per rinkimų kampaniją nukreipti dėmesį nuo daugybės problemų toje pačioje energetikos srityje. Taip pat visuomenės dėmesys būtų nukreiptas ir nuo naujos atominės elektrinės projekto reikalų. Pagaliau referendumas, nors ir nebūtų privalomasis, kažkuria prasme užkrautų įpareigojimus kitos kadencijos Seimui ir kitai Vyriausybei užsiimti toliau šiuo beviltišku reikalu ir tampytis su juo, kaip katinui su pūsle.
Vertėtų pastebėti, kad valdančiųjų rūpestis yra veidmainiškas ne tik dėl šių priežasčių. Juk stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį, kurioje numatyta elektrinę uždaryti iki 2010 metų, pasirašė tuometinis premjeras A. Brazauskas ir nūdienos didysis opozicionierius prezidentas R. Paksas. Tuo metu URM vadovavo, dabartinės valdančios koalicijos narys, socialliberalas A. Valionis, o vyriausias euroderybininkas buvo, taip aktyviai už jėgainės darbo pratęsimą agituojančio Liberalo sąjūdžio vienas lyderių P. Auštrevičius. 
Tad tauta turi žinoti savo herojus ir įvertinti kiek jų rūpestis šalies gyventojų interesais yra nuoširdus. Kad jis toks nėra verčia abejoti keletas dalykų. Visų pirma Ignalinos atominės elektrinės direktorius Viktoras Ševaldinas yra pateikęs informacija, kad pagal techninius parametrus elektrinė gali veikti iki 2012 metų vidurio, o vėliau turėtų būti uždaryta. Paabejokime, kad šių skaičių nežinojo tie, kurie (A. Brazausko Vyriausybė, prezidentas R. Paksas, URM, P. Auštrevičius) derėjosi dėl Lietuvos stojimo į ES. 
Todėl norisi sulaukti atsakymų į daugybę klausimų apie dabar susidariusią padėtį. Pavyzdžiui, kodėl buvo nustatyta būtent tokia IAE uždarymo data? Kodėl Nacionalinė energetikos strategija priimta tik 2002 metais, o sprendimas statyti naują atominę jėgainę – tik 2005 metais? Kokiais energetikos šaltiniais buvo numatyta apsirūpinti uždarius jėgainę? 
Šie ir panašūs klausimai verčia manyti, kad tokia IAE uždarymo data, delsimas kurti ir ieškoti alternatyvių energetikos šaltinių buvo sąmoningas. Juk uždarius antrąjį IAE bloką, Lietuva visiškai priklausys nuo elektros importo, arba 90 proc. elektros gamins tik dujų pagalba, kurios tiekiamos iš Rusijos. Čia ypatingą svorį įgyja dujų tarpininkė „Dujotekana“. Pakanka prisiminti šios įmonės vadovo R. Stonio vaidmenį formuojant dabartinę vyriausybę ir daug kas tampa aišku…
Todėl ir referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, ir „derybos“ su ES šiuo klausimu yra tik dūmų uždanga. Referendumui organizuoti bus metami milijonai iš mokesčių mokėtojų kišenės, dar vienam valdančiųjų propagandiniam triukui apmokėti. 

Susiję įrašai:

• REFERENDUMAS – MASKUOTĖ
• AR BUNDAMA IŠ ATOMINIO SAPNO?
• LIŪTO MIRTIS
• AR MUMS REIKIA NAUJOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS?
• AR LIETUVA IŠLIKS ATOMINĖ VALSTYBĖ?