Kai prieš dvejus metus rinkimus laimėjusios partijos pradėjo formuoti “Permainų koaliciją”, tarp daugiausia mandatų gavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos šalininkų ir rėmėjų išsyk pasigirdo neramių balsų, esą norint, kad TS-LKD sėkmingai išgyventų šią kadenciją, reikia išmintingai pasirinkti savo valdomas ministerijas. Jau tuomet partijos rėmėjai stebėjosi, kad net dvi ministerijos – Finansų ir Užsienio reikalų – buvo patikėtos nepartiniams. Tiesa, Užsienio reikalų ministerija gana greitai buvo susigrąžinta, bet įpusėjus kadencijai galima sakyti, kad abejonės buvo pagrįstos.
Tai ypač akivaizdu Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atveju. Paprastam piliečiui dažnai susidaro įspūdis, kad VRM uždaviniai apsiriboja visuomenės saugumo užtikrinimu. Tačiau įstatymai numato, kad VRM įgyvendina valstybės tarnybos politiką, kuruoja viešojo administravimo sritį, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką, užtikrina valstybės ir savivaldybių interesų derinimą, kuria teisines ir ekonomines sąlygas, tinkamas teritorinei gyventojų bendruomenei funkcionuoti, dalyvauja įgyvendinant valstybės informacinės visuomenės plėtros politiką. Šiemet VRM priskirta dalyvauti formuojant kūno kultūros ir sporto politiką. Kitaip tariant, šalies administravimas yra patikėtas šiai ministerijai.
TS-LKD į rinkimus ėjo su programa, kurioje buvo akcentuojama savivaldos reforma, nauji valdymo vadybos metodai, bendruomenių vaidmens išplėtimas. Daug kalbėta, kad reikia mažinti valdininkų armiją, efektyvinti valstybės valdymą. Tokių nuostatų architektu TS-LKD buvo prof. Kęstutis Masiulis, kurio akademinė veikla buvo sutelkta į valdymo problematiką. Atrodytų, kad po pergalės rinkimuose TS-LKD savo rankose turėjo visus svertus įgyvendinti šias nuostatas.
Tačiau VRM buvo patikėta koalicijos partnerei Liberalų ir centro sąjungai (LiCS), kuri ministerijos vairą atidavė vienmandėje apygardoje rinkimus pralaimėjusiam Raimundui Palaičiui. Kokius šio sprendimo rezultatus matome? Išskyrus apskričių reformą, kuri buvo neišvengiama, jokių požymių, kad galime sulaukti kokių nors pokyčių valstybės valdyme, savivaldoje biurokratijos mažinimo požiūriu nematyti.
Užtat VRM virto tikru LiCS skyriumi, nes beveik visos svarbios pareigybės ministerijoje tenka šios partijos nariams. Vertėtų pabrėžti, kad derantis dėl koalicijos sudarymo partijos tarėsi, jog ministerijų vadovybė bus politinė. Tačiau būdai, kuriais formuojama VRM viršūnė, švelniai tariant, kelia nuostabą. Antradienį ministerijoje darbą pradėjo dar vienas liberalcentristas Gintaras Steponas Vyšniauskas. Jis šių metų pradžioje partijai paaukojo 39 tūkst. litų. “Liberalų ir centro sąjungai per dešimt metų paaukojau ir daugiau”, – naujienų portalui Alfa.lt gyrėsi naujasis vidaus reikalų viceministras G.S.Vyšniauskas.
Ar tai reiškia, kad ministerijose vietas galima nusipirkti? Kad nieko nebereiškia kompetencija, o tik plati kišenė? Be to, kokios perspektyvos, jei žmogus palieka verslą ir net užsimoka už vietą?
Ko gero, tuo, kad vidaus reikalų sistemoje klesti sąstingis, protekcionizmas, hierarchizuoti santykiai, neverta stebėtis. Kaip rodo šią savaitę paskelbtas “Lietuvos žinių” tyrimas, ministras gali būti pažeidžiamas, nes prieš aštuonerius metus tik dėl tam tikrų asmenų pagalbos R.Palaitis išvengė to, kad Seimo nariai spręstų, ar duoti sutikimą Generalinei prokuratūrai patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už machinacijas su akcijomis.
Prisiminkime, kad kai kilo skandalas dėl marintų bylų ir galbūt didžiulės korupcijos teisėsaugos sistemoje, o premjero Andriaus Kubiliaus patarėjams garsiai pasvarsčius, kad atsakomybę už tai turėtų prisiimti buvęs viceministras Stanislovas Liutkevičius ir tuometis generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas, ministras mūru stojo juos ginti.
Ir dar vienas verčiantis susimąstyti faktas. Opozicijai nekelia jokių abejonių šio ministro neveiklumas. Užtat interpeliacijų susilaukia ministrai, kurie bent kiek stengiasi išjudinti apipelijusią sistemą. Kad opozicijai patogu ir miela palaikyti reformų nesiimantį, senąją sistemą ir jos žmones užstojantį pažeidžiamą ministrą, suprantama. Tačiau kas atsakys į klausimą, kam jis reikalingas valdantiesiems?
Susiję įrašai:
- KUR REŽISIERIUS?
- AUDRA KOALICIJOS STIKLINĖJE
- IRENOS DEGUTIENĖS PROŠVAISTĖ
- SOVIETINIAI PREZIDENTĖS METODAI
- KODĖL SPURDA ŽUVYS?
