Kadangi net mano bičiuliai pradėjo gauti pranešimus, jog už mane vykdoma maldos ir pasninko akcija, esu priverstas viešai paaiškinti aplinkybes, lėmusias jos kilmę.
Atidesni mano skaitytojai žino apie prieš mėnesį pasirodžiusią mano publikaciją „Bernardinuose“ „Marija, Marija“. Ji sukėlė tikrai vertingas diskusijas apie pamaldumą Dievo Motinai Lietuvoje. Šiame straipsnyje be kita ko rašiau:
„Šią problemą vis gilina ir naujoje katalikų kartoje plintantis paprotys vykti maldingai kelionei į „ypatingą vietą“ – Medjugorje. Deja, kad ir kaip būtų apmaudu, bet jį remia vienuolijos, jaunosios kartos pamaldūs kunigai. Tikintiesiems neaiškinama, kad vietinės Bažnyčios vadovybė yra paskelbusi, jog Medjugorje „apsireiškimuose“ nėra jokio antgamtinio turinio, o ten patiriamos malonės yra viso labo Dievo atsakas į karštas tikinčiųjų maldas. Taip pat „pamirštama“ priminti, kad net jei Bažnyčios vadovybė ir pripažįsta kokį apreiškimą, joks katalikas nėra įpareigotas juo tikėti.“
Iš pradžių ši pastaba nublanko prieš kitas straipsnyje keltas problemas. Tačiau praėjusią savaitę asmeniniame socialinio tinklapio „Facebook“ profilyje vienos moters buvau užklaustas apie savo poziciją Medjugorjės „apreiškimo“ atžvilgiu. Užsimezgė gyva diskusija, kol vakar gavau tokio pobūdžio pranešimą:
„Kada žmogus tamsoje, jokie teiginiai, jokios pavardės nieko nesako. Todėl, brangus Tomai, pranešu Jums, kad nuo rytojaus Lietuvos Medjugorijos mylėtojai (jų yra tūkstančiai) kartu su kunigais, buvusiais Medjugorijoje, melsis už Jus noveną į… M.Mariją Taikos Karalienę, skirs pasninką, adoraciją ir taip pat bus aukojamos šv. Mišios. Melsime, kad Jūs būtumėte šviesos vaiku. O rytoj Medjugorijoje apreiškimo metu Bodrobrodo kalne būsite atiduotas i Marijos širdį.
Su meile ir malda Lietuvos Medjugorijos bendruomenė”
Man patinka, kai žmonės už mane meldžiasi. Užtarimo malda yra „Tikiu“ išpažįstamo šventųjų bendravimo būdas. Todėl dėkoju visiems, kurie už mane melsis ir laiminu juos. Tiesa, kiek žinau Lietuvos Katalikų Bažnyčioje nėra kanoniškai užregistruota jokia “Medjugorjės bendruomenė”. Kas tai per darinys, kuris vienija “tūkstančius”? Ar Lietuvos vyskupai žino?
Sužinojęs šią naujieną prisiminiau vieną anekdotą apie maldos intencijas. Sykį keliaudamas per dykumą misionierius sutiko išalkusį liūtą. Apimtas baimės misionierius meldėsi: „Viešpatie, įkvėpk šiam liūtui kokią nors krikščionišką mintį…“ Netikėtai liūtas atsistojo ant užpakalinių letenų, persižegnojo ir ištarė: „Ačiū Dieve, už šią nuostabią dovaną, kurią atsiuntei man pietums.“
Ir dar pagalvojau, kad šalyje ir pasaulyje nėra didesnės problemos už tamsoje skendinti Vilucką. Nėra persekiojami krikščionys, Lietuvoje po karo per abortus nežuvo 2 mln. kūdikių, nevyksta karai ir pan. Reikia iš tamsos ištraukti Vilucką.
Tik būkite geri nepasninkaukite, nes Trejybei, Marijai ir man nepatiks, kad dėl manęs savo skrandžius gadinsite juoda duona.
O aš pabūsiu anuo liūtu.
Susiję įrašai:
- KUO GRĮSTAS MŪSŲ PAMALDUMAS DIEVO MOTINAI?
- “TWITTER” IR RAUDŲ SIENA
- MADINGAS NEMADINGAS ROŽINIS
- LENA IR JOS TIKĖJIMAS
- LIETUVIAI NEMĖGSTA MELSTIS?
