KADA PASNINKAUTI?

Pasninkaujame Didįjį penktadienį ir Pelenų trečiadienį

Noriu štai ko pasiteirauti. Kartą išgirdau visai neseniai, kad katalikams privalomas pasninkas yra kiekvienas penktadienis, o ne tik advento ar gavėnios. Ieškojau info šia tema, bet konkrečiai nepavyko rasti. Gal pats kur nors tiksliau radai, žinau, kur rasti, kur apie tai paskaityti arba kur paklausti?

Skaitytoja Ana

Po Vatikano II Susirinkimo Katalikų Bažnyčioje privalomas pasninkas paliko tik Didįjį penktadienį ir Pelenų trečiadienį. Popiežius Paulius VI 1966 m. savo dokumente Poenitemini visiškai pakeitė pasninko nuostatus. Jo potvarkiai aiškiai skiria abstinenciją ir pasninką. Abstinencijos įstatymas draudžia tik mėsos valgius, o pasninkaujant leidžiama sočiai (nemėsiškai) pavalgyti vieną kartą per dieną ir truputį užkąsti rytą ir vakare. Abstinencijos prašoma laikytis penktadieniais, o pasninkauti Didįjį penktadienį ir Pelenų trečiadienį, ar kokia itin svarbia proga (pavyzdžiui, po rugsėjo 11 dienos teroro aktų, popiežius Jonas Paulius II paskelbė 2001 m. gruodžio 14-ąją pasninko diena, meldžiant Dievą suteikti pasauliui taiką). Šie pasninko nuostatai galioja iki šiol. Beje, žmogui paliekama teisė rinktis pasninko formą: valgyti vieną valgį ar „duoną ir vandenį”, ar nevalgyti iki saulėlydžio.

Lietuvos vyskupai 2006 m. išleido “Instrukcija dėl atgailos ir pasninko dienų”, kur detaliai išdėsto su šiuo klausimu susijusius nuostatus.

Savo ruožtu noriu pridėti, kad tuščias yra pasninkas jei per jį nesuvalgytas maistas (arba jo piniginė išraiška) nėra atiduotas alkstantiems. Jei pažvelgtume į pirmųjų krikščionių tradicijas, tai įsitikintume, kad pasninkas ir šalpa yra glaudžiai tarpusavyje susieti. Per visą Gavėnią būdavo renkamos pasninkavusių žmonių aukos, o jos pabaigoje tas aukas išdalindavo vargšams. Didžiojo Ketvirtadienio apeigose vyskupas dvylikai vargšų  plaudavo kojas, o pasibaigus Mišios išsiųsdavo diakonus nunešti stokojantiems tai, ką bendruomenė paaukojo. Visi šie papročiai yra naudingi ir XXI a. žmogui, nes pasninką atveria ne tik kaip maldingumo išraišką, bet kaip socialinio angažuotumo veiksmą. Juk pasninkas neturi virsti maisto taupymo programa, bet pasidalinimu su kitais.

 

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai: