Rugsėjo 22 d. visuomenę pasiekė Lietuvos vyskupų laiškas artėjant Seimo rinkimams. Tokie vyskupų laiškai prieš rinkimus jau tapo gera tradicija. Ganytojai juose pateikia savo svarstymus apie mūsų visuomenės būklę, politinio gyvenimo vertinimus, primena katalikų pareigą nesišalinti nuo balsavimo rinkimuose.
Kuo išskirtinis šis vyskupų laiškas? Šįsyk vyskupai nepateikinėja kriterijų, kuriuos būtų galima pridėti kaip kokį lakmuso popierėlį ir tuo remiantis balsuoti. Maža to, ganytojai primena, kad dalyvavimas rinkimuose yra „sunkesnė ir svarbesnė pareiga, nei nueiti į balsavimo apylinkę“. Priešingai nei plačiai skambantys raginimai ateiti į rinkimus ir balsuoti „už bet ką“, vyskupai laukia iš tikinčiųjų atsakingo požiūrio į savo pareigą.
Tai reiškia, kad tikinčiojo apsisprendimas turi būti pasvertas ir pamatuotas, jis negali remtis inercija ar apmaudu. Todėl vyskupai kalba apie abejingumą, gilesnio supratimo bei atsakingumo stoką, smerkia balsavimą, kuris remtųsi „aklu kerštavimu valdžiai“. Beje, pastarasis argumentas negali būti suprastas kaip tylus pritarimas dabartiniams valdantiesiems ar bandymas sušvelninti liaudies pasipiktinimą valdžia (būtent tokį požiūrį nori primesti dalis žiniasklaidos), bet veikiau siekiama, kad rinkėjų rūstybe nebūtų „lengva pasinaudoti blogiems tikslams“, t.y. populistinei retorikai.
Kitaip tariant, tikintieji kviečiami rinktis ne emociškai, iracionaliai, ko apstu dabartinėje balsavimo logikoje, bet akylai stebint „politikus, o ypač – partijų nuveiktus darbus“. Mūsų pasirinkimai turi būti kokybiški, todėl rinkėjai raginami atskirti „pigų populiarumą, savigyrą ir dangstymąsi televizijų herojais“. Čia nesunkiai galima įžvelgti užuominą į neproporcingą šiemetinį „žvaigždžių“ plūstelėjimą į politiką, Tautos prisikėlimo partijos pretenzijas ir manipuliacijas.
Taip pat šis vyskupų kreipimasis atskleidžia ir dvi mūsų visuomenės bėdas. Pirmoji yra istorinis ir politinis Alzheimeris. Jos diagnozė, kad: „Asmeninis atlaidumas nusidėjėliams neturi virsti naiviu užmaršumu, kuriuo piktnaudžiauja praeities dėmių, net vakar dienos melagysčių ir suktybių išsiginantys politikai.“ Ar ne pernelyg greitai pamaldų lankytojai pamiršo sovietmetį, kad tikinčiųjų persekiotojai, partinių mokyklų auklėtiniai, sovietinių slaptųjų tarnybų agentai sulaukia rinkėjų palankumo? Kaip vertinti ir tai, kad susikompromitavę, teisėsaugos akiratyje atsidūrę politikai vis susilaukia paramos ir užuojautos iš tam tikros tikinčiųjų dalies?
Suprantama kodėl vyskupai prabyla apie kitą mūsų bėdą-savikritikos ir savistabos stoką. Keiksnoti Seimą, spjaudyti ant valdžios Lietuvoje yra gero tono ženklas. Tikra tiesa, kad ten yra daugybė netoleruotinų dalykų, korupcijos, valdžios uzurpavimo požymių, bet sutikime į Seimą patenkama rinkimų keliu. Ten posėdžiauja žmonės atėję iš mūsų tarpo. Kažkuria prasme galime sakyti, kad Seimas tėra sumažintas mūsų šalies modelis, mūsų požiūrių į gyvenimą atspindys. Negana to, kokiomis nuostatomis ir vertybėmis vadovaujamės, tokios vyrauja ir parlamente. Juk renkamės panašius į save. „Turime pakeisti save pačius, jei norime, kad Seimas iš esmės pasikeistų.“ Kol principingumas, idealizmas, altruizmas, sąžiningumas netaps mūsų gyvenimo norma, tol bus bergždžia šito laukti iš politikų.
Tad nuoseklu, jog Bažnyčios hierarchai maldos grupes, būrelius, bendruomenes kviečia maldai ir sąžinės peržvalgai. Vyskupų keliami klausimai yra tarsi mūsų bendra išpažintis, kad suvoktume kolektyvinę atsakomybę už šitą kraštą ir vieni už kitus. Oktava prieš rinkimus turėtų būti laiku, kurio metu pasitelktume ne vien racionalius argumentus, bet ir dievišką šviesą, ką savo laiške pabrėžė ir mūsų ganytojai: „Nuoširdžiai apsvarstykime, ar mūsų politinių sprendimų motyvai pagrįsti tiesa ir teisingumu, solidarumu su silpnaisiais ir atsakomybe už dvasinį tėvų paveldą. Prašykime Šventosios Dvasios apšviesti mus, mūsų vadovus bei visus piliečius ir vesti geriausio pasirinkimo keliu.“
Susiję įrašai:
- SOCIOLOGINĖS MIKALDOS PRANAŠYSTĖS
- BAŽNYČIA IEŠKO NAUJŲ ŽODŽIŲ
- KAD EUROPA TAPTŲ ARTIMESNĖ LIETUVIUI
- POLITIKOJE NIEKAS NEĮVYKSTA ATSITIKTINAI
- 2012 – BAŽNYČIOS METAI LIETUVOJE:IŠŠŪKIAI IR POKYČIAI
