Vartant prieš keletą dienų paviešintus dokumentus, kurie byloja apie draugiškus mūsų šalies teisėsaugos ryšius su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, pasijunti tikrai nejaukiai. Rusijos slaptosios tarnybos, kurios savo esme yra priešiška mūsų valstybingumui galia (Valstybės saugumo departamento (VSD) buvusio šefo Mečio Laurinkaus žodžiais, šiuo metu Lietuvoje yra apie 3 tūkst. Rusijos slaptųjų tarnybų agentų), pasirodo esančios draugiškos.

Ką skelbia dokumentai, kuriuos gavo VSD tema rašantys apžvalgininkai ir žurnalistai? Viename jų teigiama, jog Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) informavo mūsų šalies Generalinę prokuratūrą, kad Rusijoje iškelta baudžiamoji byla Nr. 171822 neteisėtos ginkluotos formuotės “Imarat Kavkaz” (“Kaukazo emyratas”) vadovams ir dalyviams.

Toliau rusų atsiųstame dokumente sakoma, kad šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn patraukti Rusijos piliečiai Apti Magmadov ir Aiša Magmadova, kurstę Lietuvos Respublikos pilietę Eglę Kusaitę Rusijos Federacijos teritorijoje įvykdyti teroro aktą susisprogdinant, todėl Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms per Rusijos Federacijos generalinę prokuratūrą išsiųstas teisinės pagalbos prašymas. FST, atsižvelgdama į būtinybę užtikrinti, kad tyrimas būtų atliktas objektyviai ir visapusiškai, prašo Lietuvos pusę nuo šių metų kovo 22 dienos leisti dalyvauti atliekant Lietuvos Respublikos teritorijoje tyrimo veiksmus E.Kusaitės atžvilgius šiems FST pareigūnams – M.A.Savickiui (FST Tardymo valdybos skyriaus viršininkui), J.V.Šatalovui (FST operatyvininkui), A.V.Fisiukovui (Tardymo valdybos vyresniajam tardytojui) ir N.A.Ponamariovui (FST Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos darbuotojui).

Ir Lietuva leido. Tai sužinojome, kai apie šiuos dalykus prabilo E.Kusaitės artimieji, kai po poros mėnesių tylos Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka birželio 11 dieną Seime vykusioje spaudos konferencijoje pripažino, kad Rusijos Federacijos pareigūnai dalyvavo įtariamosios “teroristės” E.Kusaitės apklausoje.

Tačiau ne veltui sakoma, kad velnias slypi detalėse. Kai atsiveria detalės, išlenda ne koks velniūkštis, o visas pragaras. Prisiminkime, kad malonusis kliurkų specialistas spaudos konferencijoje neigė, kad E.Kusaitę tardė ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos Federacijos pareigūnai: “Buvo atvykę Rusijos Federacijos pareigūnai, kurie neapklausinėjo E.Kusaitės, o su Generalinės prokuratūros leidimu dalyvavo apklausoje”, – tuomet sakė A.Kliunka. Tačiau čia pat prisipažino, kad Rusijos Federacijos pareigūnai su E.Kusaite buvo susitikę atskirai. “Ir atskirai jiems buvo suteikta teisė susitikti, pasimatyti”, – lyg tarp kitko pasakė prokuroras.

Iš dokumento paaiškėjo, kad šiame “pasimatyme” rusų komandoje buvo net du tardytojai, kurie, pasak A.Kliunkos, netardė E.Kusaitės. Tai gal tie keturi žavūs štirlicai iš Rusijos “pasimatyme” tik flirtavo su mergina iš Klaipėdos? Juk jie prašė mūsų prokurorų atlikti “tyrimo veiksmus” E.Kusaitės atžvilgiu.

Prisiminkime dar vieną įdomų faktą, kad gegužės 5 dieną Rusijos “Interfax” naujienų agentūra išplatino pranešimą, kad, šaltinių Rusijos teisėsaugoje teigimu, šios šalies saugumo tarnybos neturi jokios informacijos, kad įtariamoji E.Kusaitė galėjo įvykdyti kokius nors nusikaltimus Rusijoje ir kad “E.Kusaitė nefigūruoja jokiose baudžiamosiose bylose Rusijoje”. O jau nuo kovo 22 dienos rusų žvalgyba, leidžiant mūsų teisėsaugai, darbavosi Lietuvoje. A.Kliunka tuomet lakoniškai pasakė, jog Rusijai “informacija perduota”.

Toks melas šioje byloje, kuriuo nuolat Generalinė prokuratūra ir VSD maitino mūsų visuomenę, verčia kvestionuoti viską. Pavyzdžiui, VSD teiginius, kad jo pareigūnai nevežė ir nedalyvavo galimai vežant E.Kusaitę iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į kitas patalpas, kad E.Kusaitė nebuvo atvežta į VSD patalpas, kad VSD pareigūnai nedalyvavo apklausiant E.Kusaitę 2010 metų balandį. Kaip ir kaltinimai, kad prieš E.Kusaitę buvo naudojamas smurtas, neatrodo iš piršto laužti. Kaip ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko tvirtinimai žurnalistams, kad FST ir VSD bendradarbiavimas yra neįmanomas, dvelkia VSD metodų dangstymu arba pražūtingu naivumu.

Lietuvos teisėsaugininkų mielas bendradarbiavimas su rusų žvalgais stebina. Juk savo ruožtu Rusijos pusė nerodo noro bendradarbiauti tiriant Medininkų ir Sausio 13-osios bylas, gal mūsų prokurorai pamiršo, kaip bučiavo durų rankenas ieškodami Viktoro Uspaskicho Maskvoje? Pamiršo jie daug ką, pamiršo, kad čia ne Rusija, o Lietuva, kuri turėtų būti teisinė valstybė. Atrodo, metas jiems tai priminti.

Susiję įrašai:

• VSD VORATINKLYJE?
• LIETUVA VIS DĖL TO BENDRADARBIAUJA SU RUSIJOS SLAPTOSIOMIS TARNYBOMIS (DOKUMENTAI)
• ŽALA, KURIOS NEGALIMA BUS PAŠALINTI
• PREZIDENTĖ TIKĖJOSI TIK TIEK. GAILA
• VYTAUTO POCIŪNO ŽŪTIS: KLAUSIMAI, KURIŲ NETURĖTŲ BŪTI