KĄ LIETUVOS ŠEIMOMS ŽADA BŪSIMI RINKIMAI?

Kai užeina kalba apie artėjančius rinkimus dažnai pasigirsta nuomonės, kad esą visos partijos panašios, rinkimų šūkiai vienodi, o pažadai vienas už kitą gražesni. Visai nebeaišku, kurios partijos ir politikai yra verti mūsų pasitikėjimo ir nusipelnę mūsų balso. 
Tokioje situacijoje reikalingi kriterijai, kurie padėtų atskirti pelus nuo grūdų. Tam gali pasitarnauti atidus žvilgsnis į tai, kaip mums svarbiausios vertybės atsispindi atskirų partijų požiūriuose ir programose. Apklausos liudija, kad pagrindinė lietuvių vertybė yra šeima. Tad kokią vietą šeimai ateities Lietuvos valstybės vizijoje skiria rinkimuose dalyvaujančios partijos?
Visų pirma yra partijų, kurios apie tai nekalba visiškai. Toks yra „Frontas“, kurio rinkimų manifeste žodžio „šeima“ net nėra. Ko gero, tuo stebėtis neverta, nes kairiajai ideologijai šeima nėra ir negali būti vertybe. Juk pažiūrėjus į ne tokių radikalių kairiųjų darinių kaip „Frontas“ rinkimų programas, pamatysime, kad apie šeimą kalbama itin santūriai. 
Štai Socialdemokratų partija savo programoje apie šeimą kalba itin deklaratyviai, dažnai žadėdama tai, kas įgyvendinama. Ypač akcentuojama, kaip ir dera socialdemokratams, užtikrinti mažamečiams vaikams priežiūrą ikimokyklinėse įstaigose t.y. stiprinti valstybės vaidmenį vaiko auklėjime. Itin populistiškai skamba pareiškimai, kad: „Imsimės priemonių, kad vaikai nebūtų įtraukiami į narkomaniją, prostituciją, nedarytų nusikaltimų“ arba „Grąžinsime mokyklų nelankančius vaikus į mokymo įstaigas.“ Viena vertus, suprantama, kad valdančioji partija atsargiai įsipareigoja ir apsiriboja bendro pobūdžio deklaracijomis, kita vertus, tai gali reikšti ir paprasčiausiai šeimos vizijos mūsų visuomenėje nebuvimą.
Ne ką geresnė padėtis ir amžinos Socialdemokratų partijos oponentės kairiajame sparne, Socialdemokratų sąjungos programoje. Šiaip rinkimams pateikusi tikrai solidų kandidatų sąrašą, parengusi didelę, kaip smulkiai partijai, programą, LSDS iškyla rimta alternatyva kairiųjų pažiūrų rinkėjams. Tačiau šioje programoje šeimas liečianti tik viena eilutė skelbia, kad bus siekiama: „Skatinti gimstamumą šeimose (priimant Seime reikiamus įstatymus). Remti jaunas šeimas auginančias du ir daugiau vaikų“, tačiau kuo pasireikš ši paskata, taip ir lieka neaišku.
Šūkiais apsiriboja ne viena rinkimuose dalyvaujanti partija. Štai Centro partija žada, kad: „Santuokinės šeimos motinai, auginančiai vaiką – valstybės tarnautojo statusas ir atitinkamas atlyginimas.“ Ne mažiau humoristiškai skamba ir Pilietinės demokratijos samprata apie tai, ko reikia šeimai: „Padėsime šeimai, ją remsime finansiškai ir kitais būdais. Tačiau kartu reikalausime ir tėvų atsakomybės už vaikus. Neleisime paramą, skirtą vaikams auginti, panaudoti kitiems tikslams. Abiejų tėvų atsakomybė už vaikų auginimą turi būti vienoda. Čia būtina labai aiškiai viską sureglamentuoti. Remti darnias, geras šeimas. Asocialioms šeimoms padėti su išlyga: jos turi stengtis pasitaisyti. Privalome būti geranoriški, bet griežti.“ Sutikime, kad tokią rašliavą sunku pavadinti ir programa… Kaip ir Tautos prisikėlimo partijos rūpestis šeimų gerove pasireiškia postulatu, kuris nurašytas nuo Žmogaus teisių deklaracijos, garantuojant vienodą valstybės rūpestį visais vaikais, nepriklausomai nuo to, ar jie auga visavertėje šeimoje, ar ne.
Kitos partijos šeimos klausimais yra irgi itin lakoniškos. Valstiečiai liaudininkai praktiškai nieko nesiūlo, bet užtat primena savo indėlį priimant Šeimos koncepcija. Tęsti koncepcijoje įtvirtintas nuostatas be LVLS žada tik Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionių demokratai. Na, o, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdis save pozicionuoja kaip griežtą opoziciją koncepcijai, skelbdami save šeimų sargais nuo nepagrįsto valdžios kišimosi į privačią žmonių gyvenimo erdvę. Kiti liberalai – liberalcentristai, labiau akcentuoja ne šeimą, kaip vienetą, bet rūpestį vaikais, pabrėždami, kad neskatins išmokų politikos. Aptakiai apie šeimos politiką kalba ir „Tvarkos ir teisingumo“ partija, pateikdama vieną įsipareigojimą daugiavaikėms šeimoms.
Užtat pažadų (su konkrečiais skaičiais) nestokoja Darbo partija. Tačiau, tai kelia prisiminimus apie liūdnai pagarsėjusią „vienetukų“ programą, kai utopiniai skaičiai nebuvo paremti gyvenimo realybe. Šiuo požiūriu rimčiau atrodo Naujoji sąjunga, kuri kažką žadėdama pateikia ir kokių konkrečių veiksmų imtųsi juos įgyvendinti.
Žvelgiant į šeimos klausimams skirtas įvairių partijų programines nuostatas, tenka konstatuoti, kad galima būti ar nebūti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų simpatiku, bet reikia pripažinti šios partijos angažuotumą šeimai. Ji savo programoje ne tik apie tai kalba daugiausiai, ne tik išsamiausiai apžvelgia šeimos situaciją, siūlo aiškius kelius kaip ją pagerinti, bet ir turi šeimos viziją mūsų visuomenėje. Ji šeimoje įžvelgia mūsų visuomenės ir politikos moralinio atsinaujinimo šaltinį. Vertėtų pastebėti, kad tik TS-LKD ir Lenkų rinkimų akcija pasisako už nėštumo nutraukimo griežtesnius apribojimus. Tad tiems rinkėjams, kuriems svarbu, ką žada politikai šeimoms belieka susigaudyti, kokias nuostatas jie palaiko.

Susiję įrašai:

Share

Facebook komentarai: