Sausio 16-osios riaušės dar laukia tiek politinio, tiek teisinio vertinimo. Tačiau negalima iš akių išleisti socialinio šio įvykio aspekto. Juk riaušėse dalyvavo itin daug jaunų žmonių. Jei net buvo jais manipuliuojama, jei net nešiojamės savyje maišto geną, klausimas, kodėl jauni žmonės (kurie tikrai neturėjo net menko supratimo apie mokestinę reformą, antikrizinį planą) išliejo savo įtūžį daužydami langus, provokuodami viešosios tvarkos saugotojus, skleisdami prievartą, turėtų būti analizuojamas bei aptariamas pačių įvairiausių sričių specialistų. Neištyrus padėties bei nepadarius tinkamų išvadų gali tekti ateityje susidurti su rimtais socialiniais sprogimais.
Vertėtų prisiminti, kad retsykiais viešojoje erdvėje pasigirsdavo kalbų, kad mūsų šalies jaunimas perdėm konformistiškas, taikus palyginti su prancūzais, graikais ar net su nenusisekusios „džinsų revoliucijos“ herojais – baltarusiais. Tačiau beveik prieš metus Gedimino prospekte, prieš kitataučius nukreiptų eitynių pagrindiniai veikėjai buvo jaunimas, dabar vėl „pasirodė“ jaunuoliai. Žinoma, jų buvo nedaug, bet abiem atvejais kalbama apie jaunatvišką, kraštutinę agresiją.
Viena vertus, būtų paprasčiausiai viską nurašyti tautinėms problemoms, nes vieša paslaptis, kad nemažas skaičius riaušininkų buvo rusakalbiai. Tačiau tai tik dar labiau viską komplikuoja, nes reiškia, kad mūsų šalyje gimę ir užaugę vaikinai nepamilo šio krašto, nelaiko jo savu. Negana to, jie nusiteikę priešiškai šios valstybės institucijų atžvilgiu ir susiklosčius tam tikrai situacijai gali tapti agresyvūs. O ko norėti iš jų, nes šie jaunuoliai mokosi rusiškose mokyklose, prastai šneka lietuviškai, žiūri rusiškas televizijas, tad apie pasaulį turi visai kitokį supratimą nei dauguma jų bendraamžių Lietuvoje.
Blogiausia, kad mūsų valstybės politika juos ignoravo, galima sakyti, nebandė, gerąja žodžio prasme, asimiliuoti, ir jie užaugo savotiškame kultūriniame bei socialiniame gete. Daug metų buvo kurpiamas mitas, kad šalyje nėra tarpnacionalinių problemų, bet riaušės parodė, kad esama didelės iliuzijos, kurią apeidami tylomis rizikuojame naujais socialiniais nemalonumais.
Kaip ir neduoda ramybės ir mintys: ar visuomenė, jos atsakingieji apskritai pažįsta savo jaunosios kartos veidą, jos lūkesčius bei aspiracijas? Šiuo požiūriu reikšmingu vertėtų laikyti Pilietinės visuomenės instituto (PVI) ir Švietimo ir mokslo ministerijos paremto, 2008-ųjų pabaigoje atlikto Lietuvos pilietinės galios tyrimo rezultatus, kurie leidžia žvilgtelėti ir į mūsų jaunuomenės pilietinį peizažą.
Tyrėjai savo paskelbtuose duomenyse išsiskiria 15-19 metų šalies gyventojus. Šioje grupėje buvo didžiausias nuošimtis žmonių, dalyvavusių streikuose (5 proc.), demonstracijose, piketuose, (8 proc.), visuomeninių organizacijų ir judėjimų veikloje (19 proc.), aplinkos tvarkymo talkose (46 proc.). 15-19 metų jaunuoliai gerokai dažniau nei vyresni gyventojai nurodė, kad imtųsi telkti žmones pilietinėms akcijoms, jeigu visai visuomenei iškiltų rimta politinė ar ekonominė problema (atitinkamai 22 proc. ir 19 proc.). Net keturi iš dešimties šios amžiaus grupės žmonių teigė, jog susidūrę su vietinės reikšmės problema imtųsi organizuoti veiklą jai spręsti.
Suprantama, kad tokiam amžiui būdingas idealizuotas pasaulio vaizdas. Atrodytų, tokiais skaičiais galėtų tik džiaugtis pilietinis sektorius, nes auga visuomenės problemoms neabejinga karta. Tačiau kiti duomenys rodo visai priešingus dalykus. Pasirodo, Lietuvos jaunimas menkai domisi krašto naujienomis: tik 10 proc. 15-19 metų respondentų nurodė, kad politinės naujienos jiems yra labai svarbios. Tad aktyvus, energingas jaunimėlis nori keisti pasaulį, kurio kontūrai jam yra neaiškūs, kas atveria erdves ne tik reikštis pilietiškumui bei iniciatyvumui, bet ir įvairiausio plauko manipuliacijoms…
Čia iškyla užduotys ne vienai tiek valstybinei, tiek visuomeninei institucijai, nes signalų (ir gana rimtų) jau yra. Jei jaunimas yra mūsų ateitis, tai į ją būtina investuoti, ir dosniai.
Susiję įrašai:
- LATVIAI NORĖTŲ, KAD JIEMS VADOVAUTŲ KRIKŠČIONIŠKŲ PAŽIŪRŲ POLITIKAI
- TOMAS VILUCKAS: „LIETUVOJE KURIAMA BAIMĖS ATMOSFERA“
- PER PASTARUOSIUS ŠEŠIS METUS MIANMARE SUNAIKINTA 60 KRIKŠČIONIŲ BAŽNYČIŲ
- APGLĖBTAS PASAULIS
- NŪDIENOS LIETUVIO POMIRTINIS PASAULĖVAIZDIS: KAIP PRISIKELSIME?
