Tarp klasikinėje teologijoje minimų Dievo savybių (Gėris, Būtis, Vienis, Tiesa, Meilė Grožis) nerasime, kad jis yra ištikimas. Tačiau dėmesingas Šventojo Rašto skaitytojas pastebi kaip Dievo ištikimybės tema ataidi per visą šventąją istoriją. Izaijo pranašystėje Viešpats prisistato kaip tas, „kuris yra ištikimas“ (plg. Iz 49, 7). Tiesa, Dievo ištikimybė žmogui įgaudavo dramatiškus ir lemtingus atspalvius.
Štai Pradžios knygoje skaitome, kad Dievas pažada Abraomui, jog iš jo, bevaisio senio, kils didžiulė tauta. Nors Abraomo gyvenimo aplinkybės ir faktai byloja priešingai, jis patiki Dievu ir šis įgyvendina savo pažadus. Taip mums apreiškiama, kad Dievas yra ištikimas savo pažadui, tačiau toji ištikimybė remiasi į žmogaus tikėjimą bei pasitikėjimą.
Visgi net žmogui nusigręžus nuo Viešpaties, jis lieka ištikimas savo kūriniui. Ko gero, labiausiai jaudinantį pasakojimą šia tema randame pranašo Ozėjo knygoje. Joje vaizduojama asmeninė pranašo šeimos tragedija. Istorijoje skaitome, kad kai Dievas pirmąsyk kreipiasi į pranašą, jis liepia Ozėjui vesti Gomerę, kuri yra prostitutė. Deja, Gomerė, nors ir pagimdo Ozėjui tris vaikus, vėl grįžta prie savo ankstesnio gyvenimo būdo. Apimtas nevilties pranašas išgirsta tokius Dievo žodžius: „Eik, mylėk moterį, kuri turi meilužį ir yra svetimautoja, lygiai taip, kaip Viešpats, kad myli izraeliečius, nors jie ir gręžiasi į kitus dievus“ (Oz 3,1). Ozėjas išperka Gomerę iš viešnamio. Tik tuomet pranašas gali suprasti šią Viešpaties raudą, pažadą ir pasiryžimą: „Todėl dabar aš viliosiu ją, išvesiu ją į dykumą ir prašnekinsiu jos širdį. (…) Tą dieną, – tai Viešpaties žodis, – ji vadins mane „Mano vyras“, ji niekuomet nebevadins manęs „Mano Baalas“. (…) Paimsiu tave sau žmona amžinai, – tave sau žmona paimsiu teisumu ir teisingumu, ištikima meile ir gailestingumu. Paimsiu tave sau žmona ištikimybe. Tuomet tu žinosi, kas yra Viešpats.“ (Oz 2, 16 – 22) Tad iš ištikimos meilės sužinome, kas yra Viešpats. Pranašo Ozėjo drama simboliškai pakartoja Dievo ir jo tautos santykį, kuris atsiremia į Viešpaties ištikimybę.
Jos esmė – tai Sandora tarp Dievo ir jo tautos. Dievas nelaužo savo įsipareigojimų, tad to paties jis laukia ir iš savo žmonių. Kodėl Dievas yra toks ištikimas? Žvilgtelėkime į pačio žodžio „ištikimoji meilė“ etimologiją. Senajame Testamente yra vartojamas toks hebrajiškas žodis hesed. Jis vienas gražiausių žodžių visame Šventajame Rašte. Įvairūs vertėjai pasitelkia net kelias skirtingas sąvokas bandydami perteikti hesed reikšmę. Dažniausiai jis verčiamas tiesiog žodžiu „meilė“, bet galime sutikti ir tokių žodžių kaip „gailestingumas“, „malonė“. Mūsų Šventojo Rašto vertėjas kun. Antanas Rubšys pasirinko „ištikimoji meilė“. Kun. Antanas Rubšys aiškindavo, kad ištikimoji meilė reiškia reiklią meilę, kurios pagrindas yra bendrijos ryšiai. Abi pusės – Dievas ir žmogus (tauta) – prisimena, kas juos sieja. Biblija kupina situacijų, kai žmonės pamiršdavo Dievą, kuris nuspręsdavo palikti savo žmones, bet galiausiai dėl savo ištikimos meilės „persigalvodavo“.
Katalikų Bažnyčios katekizmas sako: „Dievo vardas „Aš Esu“ arba „Jis yra“ išreiškia Dievo ištikimybę. Nepaisydamas neištikimybės, slypinčios žmonių nuodėmėj, kuri užtraukia bausmę, Jis yra „lydintis gerumu lig tūkstantosios kartos“ (Iš 34, 7).“ (KBK 211) Dievas ištikimas, nes jis amžinas, jis visada YRA, jo nevaldo emocijos, kažkokie pokyčiai, ką Dievas pasako, tas yra tvaru bei patikima. Todėl Raudų knygoje skaitome, kad: „ištikimoji Viešpaties meilė niekad neišsenka.“ (Rd 3, 3)
Apmąstydami Dievo ištikimybę negalime iš savo akiračio paleisti vieno dalyko. Apaštalas Jonas teigia, kad „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4, 8), tai reiškia, kad kalbama apie tobulą meilę. Ištikimybė yra tokios meilės bruožas. Mes nepajėgtume būti ištikimi, jei nebūtų šios ištikimybės, juk mūsų žmogiška ištikimybė tėra dieviškosios atspindys. Biblijos puslapiuose atpažinę Dievo ištikimąją meilę, joje, kaip veidrodyje, išvystame savosios dydį. Deja, palyginimas būna ne mūsų naudai… Tačiau Dievo ištikimybės didybė nėra mūsų pasmerkimui. Ji skirta tapti versme mūsų ištikimybei, kad žvelgdami į ją patikėtume, jog įmanoma ją konkrečiai įgyvendinti.
Susiję įrašai:
- KALĖDOS – DIEVAS YRA SU ŽMOGUMI
- O ADONAI!
- NEJAUGI GYVENTI BE MEILĖS?
- KUR REIKIA KREIPTIS, KAD GALĖTUME SUSITUOKTI BAŽNYČIOJE?
- II ADVENTO SEKMADIENIS.
