Praėjusios darbo savaitės Lietuvos politinio gyvenimo peripetijos vienus jo personažus paryškino, kitus nustūmė į šešėlį.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė neabejotinai įeis į Lietuvos politinio gyvenimo chrestomatiją kaip moralios politikos šauklė. I.Degutienė puikiai supranta, kad jos užimamas postas yra viršpartinės, virškoalicinės reikšmės, kad jis nėra tik susitarimo dalykas. Taip derėtų vertinti I.Degutienės vaidmenį Algio Čapliko atsistatydinimo istorijoje.
“Kaip žmogus, matydama, kad sveikatos apsaugos reforma reikalinga ir kad gali būti man pačiai problemų ją vykdyti, aš, ko gero, atsistatydinčiau”,
– taip gana korektiškai Seimo pirmininkė leido suprasti, kad reforma su tokiu vykdytoju toli nepažengs. Ji tiesiog neturės palaikymo ne tik tarp piliečių, bet ir tarp įstatymo leidėjų, institucijoje, kuriai vadovauja I.Degutienė. Šis Seimo pirmininkės pareiškimas dar kartą paliudija, kad ji stengiasi praktiškai įgyvendinti valdžių padalijimo principą, kai šiuo atveju vykdomosios valdžios interesai negali būti svarbesni nei Tautos atstovybės.
Šiame kontekste premjero Andriaus Kubiliaus apgailestavimai, kad A.Čaplikas traukiasi, nors ir atrodo nesolidžiai, bet yra pragmatiški ir suprantami, kai kuriuo požiūriu pateisinami. Juk įvykiai Sveikatos apsaugos ministerijoje tampa lėto veikimo bomba po Permainų koalicijos pamatais. Pagal dabar galiojančias nuostatas už ministerijos veiklą yra atsakinga konkreti partija, kuri ir formuoja jos vadovybę. Akivaizdu, kad šiuo atveju liberalcentristai yra atsakingi už chaosą Sveikatos apsaugos ministerijoje. A.Čaplikui išreikštas premjero pasitikėjimas yra garantija Liberalų ir centro sąjungai (LiCS), kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) nori toliau bendradarbiauti su liberalcentristais.
Tokia logika grindžiama tuo, kad liberalcentristų pasitraukimas iš koalicijos reikštų greitą jos žlugimą. Migloje skendi derybos su Gedimino Vagnoriaus vadovaujama partija. Kažką nuolat murma Arūnas Valinskas. Viskas kažkur nugrimzdę… Tad liberalcentristai dabar savo rankose turi stiprius kozirius. Bet koks bandymas revizuoti jų frakcijos dydžiui neproporcingą ministerijų skaičių sulauks liberalcentristų grasinimo pasitraukti iš koalicijos.
Maža to, norėdami nukreipti dėmesį nuo savo partijos problemų, liberalcentristai perėjo į kontrpuolimą.
“Tuo metu, kai buvo svarstoma, kaip paspartinti sveikatos apsaugos reformą, viena lyderių pareiškė, kad dalis TS-LKD narių blokuos reformą. Tai pagrindinė ir vienintelė priežastis. Akivaizdžiai buvo išreikšta dalies TS-LKD frakcijos narių nuomonė Seimo pirmininkės lūpomis”,
– pareiškė LiCS lyderis Gintautas Babravičius, taip leisdamas suprasti, kad I.Degutienės sparnas ima viršų TS-LKD.
Šiuo atveju premjero A.Kubiliaus svarstymai, kad I.Degutienė išreiškė asmeninę nuomonę, neturi rimto pagrindo. Jie tik pakursto kalbas apie konkurenciją ir kovą dėl lyderystės tarp A.Kubiliaus ir I.Degutienės. Sutikime, kad Seimo pirmininkė viešai vertindama kito politiko situaciją negali demonstruoti asmeniškumų. Savo elgesiu viešai pasmerkdama korupcinę kultūrą, kuri klesti Sveikatos apsaugos ministerijoje ir LiCS, I.Degutienė pademonstravo, kad sugeba pakilti virš partinių interesų. Tai galime laikyti brandžios politikės bruožu. Net puikiai žinodama, kad savo pareiškimu sukels koalicijos partnerių nepasitenkinimą, rizikuodama sulaukti partijos kolegų priekaištų, I.Degutienė pasielgė taip, kaip reikalauja moralios politikos kodeksas.
Galime sakyti, kad interesų, kompromisų ir “kompromatų” tankynėje, kuri yra užgožusi mūsų politiką, Seimo pirmininkės pozicija yra tam tikra prošvaistė. Jaunoji politikų karta turi į ką lygiuotis, o piliečiai – ką gerbti. Belieka viltis, kad tokios prošvaistės švystelės dar ne kartą.
Susiję įrašai:
- KAM REIKALINGAS PAŽEIDŽIAMAS MINISTRAS?
- KODĖL SPURDA ŽUVYS?
- PRIVALOMASIS SVEIKATOS DRAUDIMAS – SOLIDARUMO IŠKRAIPYMAS
- TIKRASIS IR VIENINTELIS KRITIKAS – LAIKAS
- PREMJERO PASIDIDŽIAVIMAI IR PRALAIMĖJIMAI
